2025-07-14
Šiltesni orai praėjusią savaitę lėmė didesnį elektros vartojimą
Praėjusią savaitę dėl poreikio vėsintis karštomis dienomis, elektros vartojimas perkopė 200 GWh ribą. Taip pat mažėjo vėjo jėgainių generacija. Dėl šių priežasčių didmeninės elektros rinkos kainos augo, tačiau išliko vienos žemiausių šiemet.
Liepos 7–13 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 59 proc. nuo 29 Eur / MWh iki 47 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo 46 Eur / MWh, o Estijoje – 40 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę reikšmingai augo elektros vartojimas ir preliminariai pasiekė 207 GWh, palyginti, paskutinėmis savaitėms Lietuvos vartojimas buvo mažesnis nei 200 GWh. Pagrindinė priežastis yra auganti oro temperatūra, dėl kurios vis daugiau elektros energijos naudojama vėsinimui. Tačiau įprastai karšti orai sutampa su didele gaminančių vartotojų elektros generacija, kuri leidžia gaminantiems vartotojams patiems užsitikrinti savo poreikius, o rinkoje elektros kainos išlieka nedidelės. Nors elektros kainos augo dėl augančio vartojimo ir mažėjusios vėjo gamybos, jos vidutiniškai siekė 47 Eur / MWh – tai 4 pigiausia savaitė šiemet“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. nuo 194 GWh iki 207 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 84 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 173 GWh elektros energijos – 20 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 216 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 32 proc. nuo 83 GWh iki 56 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 38 proc. nuo 79 GWh iki 49 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 49 proc. nuo 34 GWh iki 51 GWh. Hidroelektrinės pagamino 10 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 33 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 30 proc., saulės elektrinės – 28 proc., hidroelektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 17 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 22 proc. nuo 67 GWh iki 82 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 58 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. buvo importuoti iš Latvijos, o likę 4 proc. – iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 39 proc. nuo 74 GWh iki 46 GWh. 59 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 24 proc. – į Skandinaviją, o likę 16 proc. – į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 82 proc. Lenkijos kryptimi ir 11 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 10 proc. Švedijos kryptimi ir 40 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
