Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Suderintas artimiausio dešimtmečio investicijų į perdavimo tinklą planas
2020-01-30

Suderintas artimiausio dešimtmečio investicijų į perdavimo tinklą planas

Perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ 2019-2028 m. investicijų į tinklo saugumą, patikimumą ir plėtrą planą antradienį, sausio 28 d., suderino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Lietuvos perdavimo sistemos artimiausią dešimtmetį laukia iššūkiai: išvystyti ir pritaikyti energetikos sistemą sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei įgyvendinti Lietuvos energetikos strateginį tikslą – 2030 m. integruojant atsinaujinančius išteklius užtikrinti, kad šalyje pagaminta elektros energija tenkintų 70 proc. poreikio.
„Įvertinome ne tik perdavimo tinklo plėtrą bei modernizavimą Lietuvai siekiant prisijungti prie Europos sinchroninės zonos, tačiau kartu numatėme ambicingus energetinės nepriklausomybės tikslus į tinklą integruojant augančią atsinaujinančių išteklių gamybą. Taip pat suvokiame, koks dinamiškas yra pasaulis, tad vertinome ir tokius faktorius kaip elektros energetikos efektyvinimą, dažnesnį šilumos siurblių naudojimą ateityje bei elektromobilių parko plėtrą,“ - sako perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
AB „Litgrid“ 2019–2028 metų laikotarpiu iš viso ketina vykdyti ir pabaigti apie 150 projektų, nevertinant informacinių technologijų ir telekomunikacijų projektų, dalinių pastočių ir linijų rekonstrukcijų bei gamintojų/vartotojų inicijuotų projektų vykdymo. Didžiausią projektų dalį sudarys transformatorių pastočių rekonstravimas – viso apie 120 objektų.
Daugumos plane numatytų infrastruktūrinių projektų tikslas - atnaujinti bei modernizuoti perdavimo tinklą užtikrinant jo saugumą bei patikimumą, taip pat sinchronizacija su žemyninės Europos elektros tinklais naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ integravimas.
Planuojama, kad įvertinus ir elektros tinklo naudotojų poreikį,  2019–2028 m. investicinių projektų į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą vertė gali siekti 1062,5 mln. Eur. Prognozuojama, kad bendras elektros energijos suvartojimas nuo 12,11 TWh augs vidutiniškai po 2 proc. per metus ir galimai pasieks 14,63 TWh. Nuo 1 999 MW didės ir didžiausia sistemos pareikalaujama galia, kuri gali pasiekti 2 364 MW.
Kalbant apie sistemos adekvatumą, „Litgrid“ plane vertina, jog nors patikimai prieinama vietine generacija yra nepakankama tam, kad užsitikrintų didžiausią  sistemos poreikį, tai kompensuos patikimos tarpsisteminės jungtys. Lietuva kol kas liks importuojančia šalimi, tačiau po 2028 m., integravus 700 MW jūrinių vėjo elektrinių generaciją bei vykstant kitų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, planuojama, kad 2030 m. bus pasiektas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliamas tikslas – vietine generacija bus pasigaminama apie 70 proc. elektros energijos poreikio.
„Litgrid“, kaip Lietuvos perdavimo sistemos operatorius, privalo ne tik tinkamai valdyti elektros perdavimo tinklą, bet ir rūpintis visa elektros energetikos sistema: planuoti elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu įvertinant tiekimo patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Todėl bendrovė kiekvienais metais rengia Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą.
 
Į viršų