2023-11-20
Šaltesni orai praėjusią savaitę augino elektros paklausą
Praėjusią savaitę Lietuvoje ir daugumoje kitų regiono šalių reikšmingai augo elektros suvartojimas. Paskutinį kartą toks aukštas suvartojimas Lietuvoje fiksuotas metų pradžioje. Dėl didėjančios paklausos visame regione augo elektros kainos.
Lapkričio 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 3 proc. nuo 101 Eur / MWh iki 104 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę atšalus orams sparčiai augo elektros suvartojimas. Visose Baltijos šalyse suvartojimas augo gana sparčiai, o labiausiai ūgtelėjo Estijoje – net 9 procentais nuo 156 GWh iki 170 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas siekė net 248 GWh, paskutinį kartą tiek daug elektros vartojome paskutinę sausio savaitę. Baltijos šalyse augančią paklausą padėjo užtikrinti didesnė Latvijos šiluminių ir hidroelektrinių gamyba. Auganti paklausa dėl krentančių temperatūrų stebima ir kitose regiono šalyse, o dėl to auga ir elektros kainos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę dienos kaina net du kartus visose „Nord Pool“ prekybos zonose perkopė 100 Eur / MWh ribą. O „Nord Pool“ sistemos dienos kaina penktadienį siekė 117 Eur / MWh – tai aukščiausia kaina nuo kovo 8 d. Prie tokios situacijos prisideda ir mažėjusi vėjo jėgainių generacija“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. nuo 231 GWh iki 248 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 28 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 70 GWh elektros energijos – 18 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 85 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba mažėjo 37 proc. nuo 43 GWh iki 27 GWh. Taip pat 14 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba, jų pagamintas kiekis mažėjo nuo 15 GWh iki 13 GWh.
Šiluminės elektrinės generavo 15 proc. daugiau, per savaitę jų gamyba augo nuo 17 GWh iki 19 GWh. Saulės ir kitos elektrinės praeitą savaitę gamino 10 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 39 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 28 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 74 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 19 proc. nuo 176 GWh iki 209 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 56 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 17 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo maždaug penktadaliu nuo 21 GWh iki 17 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 12 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 25 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
