Naujienos

2021-04-27

Pakilus vėjui ir padidėjus importui iš Švedijos, elektros kaina sumažėjo 13 %

Pakilusi vėjo generacija lėmė visame Baltijos jūros regione fiksuotą didmeninių elektros rinkos kainų mažėjimą, prie kurio Lietuvoje prisidėjo ir išaugęs importas per „NordBalt“ jungtį iš Švedijos.
 
Balandžio 19 – 25 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 13 % iki 44,2 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje kaina mažėjo 11 % ir siekė iki 43,7 Eur / MWh.
 
„Praėjusią savaitę didesnė vėjo generacija mažino kainas visame regione. Sekmadienį Baltijos šalyse dienos metu valandinė kaina sumažėjo iki 0,06 Eur / MWh. Lietuvoje prie kainų mažėjimo prisidėjo ir 19 % padidėjęs elektros importas iš Švedijos. Tendencijų nesulaikė ir tai, kad praėjusią savaitę toliau stebėjome kylančias apyvartinių taršos leidimų kainas, kurios savaitės pabaigoje pasiekė visų laikų aukštumas, daugiau kaip 47 Eur / t. Augimas fiksuotas po trečiadienį vykusio ES viršūnių susitikimo kur buvo pasiektas neformalus susitarimas griežtinti emisijų reikalavimus, jog 2030 metais ES šalių emisijos neviršytų 55 % procentų 1990 metų lygio. Anksčiau numatytas tikslas nebuvo toks ambicingas ir siekė tik 40 %. Todėl rekordus mušančios apyvartinių taršos leidimų kainos toliau didina spaudimą šiluminių elektrinių savikainai. Prognozuojama, kad CO2 emisijų kainos, kurios vaidina svarbų vaidmenį pereinant prie atsinaujinančios energijos gamybos, gali išlikti aukštos“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 % ir siekė 222 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 6 %, o vietos elektrinės užtikrino 45 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 101 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 32 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 32 %, hidroelektrinės – 24 %, saulės elektrinės 4 %, kitos elektrinės – 9 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu išliko stabili, gamyba vėjo jėgainėse augo 15 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 1 %, o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 9 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 11 %. 12 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 26 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 61 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko stabilus. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 88 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 1 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 11 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 44 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 3 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 41 %, o Švedijos kryptimi – 4 %.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.