2025-10-02
„Litgrid“ per 3 mėnesius preliminariai rezervavo 1,5 GW galios vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertino per pastaruosius tris mėnesius pateiktus prašymus prijungti atsinaujinančių išteklių elektrines bei kaupimo įrenginius prie perdavimo tinklo. Pagal 23 pilna ar daline apimtimi patvirtintų prašymus operatorė atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 1,5 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus.
Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo birželio 7 d. iki rugsėjo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams laikinai, iki ketinimų protokolo sudarymo, rezervuota 1543 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 220 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 1323 MW galia, 2742 MWh talpa.
„Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau siekia 5,3 GW, o kartu su vandens, biomasės ir biodujų elektrinėmis – 5,6 GW. Tai reiškia, kad sparčiai artėjame prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo iki 2028 metų pabaigos pasiekti 8 GW atsinaujinančių generacijos pajėgumus. Ir toliau sulaukiame daugiausiai prašymų rezervuoti galią kaupimo įrenginiams, prie ko reikšmingai prisideda ir valstybės teikiama parama.“, – sako Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas.
Užbaigtas prašymų teikimo ciklas – dešimtasis nuo 2023 metų kovo, kai patvirtinta pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarka. Pasak I. Junevičiaus, perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos, todėl „Litgrid“ kviečia vystytojus ir toliau teikti prašymus prisijungti naujame perdavimo tinklo galių rezervavimo cikle.
Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei projekto galia viršija 50 MW, prieš pasirašant ketinimų protokolą atliekama patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, pagal nustatytą eiliškumą galia perdavimo tinkle pasiūloma kitiems eilėje. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2025 m. gruodžio 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki lapkričio 9 dienos.
AEI galia Lietuvoje jau viršija 5 GW
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 3 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,8 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti jūros vėjo elektrinių parką, kurio bendra leistina generuoti galia sieks 0,7 GW.
Dėl prie perdavimo tinklo jungiamų saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 3,8 GW. Iš jų 3,8 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 2,4 GW parengtas techninis projektas.
Šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,5 GW galios ir 8,4 GWh talpos kaupiklių įrengimo. Iš jų 3,5 GW galios ir 8,4 GWh talpos projektų turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,7 GW galios ir 1,7 GWh talpos kaupikliams parengtas techninis projektas.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia daugiau nei 5,3 GW, o leistina generuoti galia siekia 4,7 GW ir sudaro daugiau nei 60 procentų viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. vartojimo ir eksporto galimybių augimas sudarys sąlygas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungti apie 10 GW atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų. Tuomet visas Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas AEI elektrinių gamybos dėka.
