Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-06-30

„Litgrid“ energetikos sistemos plėtros plane – dešimtmečio investicijos ir daugiau galimybių vėjo energetikai vystyti

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Valstybės energetikos reguliavimo tarybai teikia bendrovės valdomų tinklų plėtros 2021-2030 metais planą. Per artimiausią dešimtmetį investicijos į tinklą ir strateginius energetikos sistemos projektus sieks 1,38 mlrd. eurų. Atnaujindama ir vystydama tinklą, „Litgrid“ intensyviai plės galimybes prie jo prijungti elektrines, gaminančias elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. „Litgrid“ užtikrina, kad iki 2030 metų prie sausumos tinklo galės būti prijungta valstybės tiksluose numatyta vėjo elektrinių galia.
 
„Artimiausio dešimtmečio „Litgrid“ prioritetus galima apibūdinti vienu žodžiu – nepriklausomybė: ir nuo sistemos dažnio valdymo Rytuose, ir nuo iškastinio kuro. Taigi svarbiausias mūsų uždavinys – 2025 metais baigti sinchronizuoti Lietuvos elektros energetikos sistemą su Vakarų Europos tinklais. Vystydami perdavimo tinklą, siekiame proaktyviai padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad šiam dešimtmečiui baigiantis 90 procentų Lietuvoje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Poreikis augs ketvirtadaliu
 
Dešimtmetį planą „Litgrid“ ekspertai rengė įvertinę elektros energijos vartojimo tendencijas ir prognozes. Perdavimo sistemos operatorės skaičiavimu, energijos suvartojimas kasmet augs vidutiniškai 1,9 proc., ir 2030 m. bendras suvartojimas išaugs 25 proc., iki 15 TWh. Pernai jis siekė 12 TWh.
 
Pasak L. Varanavičiaus, tokį augimą lemia kelios aplinkybės, visų pirma – spartėjanti šalies geležinkelių ir automobilių parko elektrifikacija. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį metinis elektromobilių prieaugis Lietuvoje išaugs devynis kartus, ir 2030 metais elektra varomi automobiliai sudarys didžiąją dalį parko. Antra, sparčiai auga elektros energijos poreikis namų ūkiuose. „Litgrid“ skaičiavimais, iki 2030 metų šilumos siurblių skaičius išaugs iki 50 tūkstančių. Kad patenkintų augantį poreikį, didžiausia sistemos pareikalaujama galia per dešimtmetį turės būti didinama 26,9 proc. ir 2030 metais pasiekti 2655 MW.  
 
Didžiausia „Litgrid“ investicijų dalis - sinchronizacijos projektams ir tinklo patikimumui
 
Į tinklo plėtrą per artimiausią dešimtmetį „Litgrid“ planuoja investuoti 1,38 mlrd. eurų. Maždaug pusė šių investicijų, 675 mln. eurų,  skiriamos perdavimo tinklo patikimumui užtikrinti. Kita dalis, 648 mln. eurų – strateginiams sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektams įgyvendinti.
 
„Veikiame skaidriai ir atvirai, tad pristatydami planą siekiame supažindinti šalies visuomenę su artimiausia elektros energetikos sistemos ateitimi ir plėtra. Jos planai – ambicingi. Didžiausius investicijų srautus planuojame 2023-2025 metais, kai baigsime įgyvendinti strateginius valstybės projektus. Pagrindinis artimiausių metų „Litgrid“ tikslas yra sklandžiai šiuos projektus vykdyti, kad jau 2025 metais Lietuva veiktų vieningoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis“, – komentuoja L. Varanavičius.
 
Žemyniniame tinkle - daugiau galimybių vėjui  
 
Pasak L. Varanavičiaus, siekdama nacionalinės energetikos strategijos ir LRV programos tikslų, „Litgrid“ ketina pritaikyti sistemą vėjo energijos gamybai. Dešimtmečiame bendrovės plane pristatomos atsinaujinančių energijos jėgainių prijungimo prie 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo galimybės.
 
Teisės aktų nustatyta tvarka gamintojams atlikus papildomą perdavimo tinklo plėtrą, iki 2025 metų bendrovė mato papildomas galimybes prie 110 kV tinklo prijungti dar apie 140 MW atsinaujinančių išteklių galios. O 2025 metais baigus sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir atlikus perdavimo tinklo plėtrą, prie 110 kV perdavimo tinklo sausumoje „Litgrid“ mato galimybes papildomai prijungti dar apie 960 MW atsinaujinančių išteklių energijos. „Litgrid“ ekspertiniais paskaičiavimais, Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra pajėgus integruoti iki 3500 MW atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos sausumoje iki 2030 metų.
 
Spartinamas tinklo modernizavimas
 
Paraleliai sinchronizacijos projektams ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, „Litgrid“ daug dėmesio skirs tinklo modernizacijai ir atstatymui, kurdama tvarią ir patikimą perdavimo sistemą. Iki 2030 metų bendrovė planuoja pakeisti apie 1260 km 110 kV oro linijų ir apie 455 km žaibosaugos troso, pradėti vykdyti 3 stambius plėtros projektus: naujos 330 kV Vilnios skirstyklos statybą bei nutiesti dvi naujas 110 kV perdavimo linijas.
 
Taip pat bus investuojama į  transformatorių pastočių atnaujinimą. Iki 2030 metų planuojama kasmet vidutiniškai pradėti po 7 pastočių rekonstrukcijos projektus. Palyginti, 2012–2016 metais buvo pradedama po 3 tokius projektus per metus. Iki šio dešimtmečio pabaigos „Litgrid“ numato pradėti arba įgyvendinti apie 118 transformatorių pastočių rekonstrukcijos projektų.
 
Atsižvelgdama į energetikos sistemos raidą, perdavimo tinklo dešimties metų plėtros planą „Litgrid“ peržiūri ir atnaujina kasmet. Tai bendrovei leidžia efektyviai planuoti veiklą ir investicijas, įvertinant vartotojų poreikius ir valstybės prioritetus, tarptautinę energetikos sektoriaus padėtį ir naujausias tendencijas.
 
Į viršų