2025-08-25
Praėjusią savaitę nurimęs vėjas ir remonto darbai Šiaurės šalyse lėmė aukštesnes elektros kainas
Trečiąją rugpjūčio savaitę visame Baltijos jūros regione sumažėjusi vėjo jėgainių ir branduolinių elektrinių gamyba lėmė išaugusias elektros kainas. Šią savaitę atliekamas kasmetinis „EstLink 1“ jungties tarp Suomijos ir Estijos remontas.
Trečiąją rugpjūčio savaitę visame Baltijos jūros regione sumažėjusi vėjo jėgainių ir branduolinių elektrinių gamyba lėmė išaugusias elektros kainas. Šią savaitę atliekamas kasmetinis „EstLink 1“ jungties tarp Suomijos ir Estijos remontas.
Rugpjūčio 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 27 proc. nuo 81 Eur / MWh iki 103 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 109 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina perkopė 100 Eur / MWh ribą. Paskutinį kartą tokios kainos formavosi pirmą balandžio savaitę. Viena pagrindinių priežasčių – nedidelė vėjo jėgainių gamyba visame Baltijos jūros regione. Taip pat prie mažesnės pasiūlos prisidėjo ir branduolinių elektrinių remontai Švedijoje bei Suomijoje. Pavyzdžiui, penktadienį vakare, kai įprastai kainos mažėja dėl mažesnio suvartojimo, Suomijoje ir Estijoje fiksuota net 467 Eur / MWh valandinė kaina. Lietuvoje valandinės kainos buvo mažesnės, tačiau kelis kartus taip pat šoktelėjo virš 300 Eur / MWh. Šią savaitę dėl rutininio patikrinimo 5 dienas bus neprieinama „EstLink 1“ jungtis, dėl to galimybė importuoti elektros energiją iš Suomijos į Baltijos šalis mažės trečdaliu. Tai veiksnys, mažinantis elektros pasiūlą Baltijos šalyse, tačiau elektros kainą didžiąja dalimi lemia atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių gamyba“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. nuo 182 GWh iki 194 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 74 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 144 GWh elektros energijos – 9 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 159 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 5 proc. nuo 59 GWh iki 56 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 14 proc. nuo 54 GWh iki 47 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba siekė 19 GWh. Hidroelektrinės pagamino 15 GWh, o kitos elektrinės gamino 8 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 39 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 32 proc., šiluminės elektrinės – 13 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 5 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 34 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 49 proc. nuo 87 GWh iki 129 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. iš Latvijos, o likę 9 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 21 proc. nuo 46 GWh iki 56 GWh. 79 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 19 proc. į Lenkiją, o likę 2 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 39 proc. Lenkijos kryptimi ir 47 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 85 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
