Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-03-15

Elektros gamyba Lietuvoje išaugo trečdaliu, kainos išliko aukščiausios Baltijos šalyse

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje mažėjo 5 %, tačiau išliko aukštesnė nei Latvijoje ir Estijoje. Savaitės pabaigoje didžiausią kainų mažėjimą atnešė brangesnes šilumines elektrines pakeitusi vėjo generacija, kuri penktadienį sudarė net 57 % visos gamybos Lietuvoje.
 
Kovo 8–14 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 5 % iki 46,1 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje savaitės kaina mažėjo 6 % iki 43,9 Eur/MWh.
 
„Nuo vasario pabaigos elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, kurios paprastai būna vienodos, ėmė dažniau išsiskirti. Ši tendencija buvo stebima ir praėjusią savaitę. Kainų išsiskyrimas susijęs ir su brangesne elektra Švedijos pietuose, su kuria per „NordBalt“ jungiasi Lietuva, ir su dėl laikinų pokyčių perdavimo tinkluose sumažėjusiu pralaidumu importui iš Latvijos. Tuo pačiu praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo vietos gamyba, ypač šiluminėse elektrinėse, kur ji padidėjo 2,5 karto“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Kita įdomi tendencija – praėjusią savaitę toliau stebėjome rekordus mušančias apyvartinių taršos leidimų kainas, kurios savaitės pabaigoje pasiekė beveik 43 Eur / t.
 
„Apyvartiniai taršos leidimai yra susieti su išmetamų anglies dioksido dujų kiekiu. Tokios aukštos taršos leidimų kainos tiesiogiai atsiliepia ir šiluminių elektrinių savikainai, todėl net ir padidėjus elektrinių pasiūlai, svarbiausias veiksnys formuojantis elektros kainoms - kokia dalis buvo gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Taip pat rinkoje formuojasi lūkesčiai, kad anglies dioksido emisijų kainos ateityje tik didės dėl Europoje prasidėjusio naujo etapo prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais ir griežtesnių reikalavimų, įvedamų kontrolės mechanizmų suteikiant nemokamus taršos leidimus“, – teigia L. Varanavičius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo ketvirtą savaitę iš eilės, o lyginant su praėjusią savaitę buvo 1 % mažesnis ir siekė 247 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 35 %, o vietos elektrinės užtikrino 43 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 106 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 36 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 37 %, hidroelektrinės – 16 %, saulės elektrinės 2 %, kitos elektrinės – 10 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę mažėjo 4 %, gamyba vėjo jėgainėse augo 23 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 151 %, o kitų elektrinių gamyba mažėjo 17 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 17 %. 23 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 28 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 47 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 15 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 80 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 6 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 14 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 43 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 3 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 48 %, o Švedijos kryptimi – 5 %.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
Į viršų