Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-01-22

3-ią 2019-ųjų metų savaitę fiksuotas 3% elektros kainos pigimas Lietuvoje

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje atpigo 3% ir siekė 53,1 EUR/MWh. Kainos mažėjimą sąlygojo didesnis importas iš Lenkijos, kuri turėjo didelę vėjo generaciją (importas iš Lenkijos sudarė 12%).
 
3-ią 2019 m. savaitę vietinė Baltijos šalių generacija padidėjo 7% ir patenkino 69% viso Baltijos šalių elektros suvartojimo. Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės fiksuotas vėjo elektrinių ir hidroelektrinių generacijos augimas – atitinkamai 52% ir 18%. Tuo tarpu šiluminių elektrinių generacija išliko tolygi.
 
Lietuvoje sausio 14 – 21 d. šalies importas sudarė 71% visos suvartotos elektros energijos.
Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 27% iki 77 GWh ir tenkino vidutiniškai 29% viso šalies suvartojimo. 3-os savaitės gamybos pasiskirstymas Lietuvoje: 45% sudarė vėjo elektrinės, 41% - šiluminių elektrinės ir 14% - hidroelektrinės.
Tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje gamyba kito taip pat nedaug – fiksuotas 1% sumažėjimas iki 116 GWh. Vietinė generacija užtikrino 74% viso šalies suvartojimo, kuris sumažėjo 3% iki 156 GWh. 84% gamybos sudarė šiluminių elektrinių generacija, 12% – dviem penktadaliais generaciją padidinusios hidroelektrinės ir 4% – vėjo elektrinės.
 
Estijoje vietinė generacija kito kiek žymiau – fiksuotas 6% augimas iki 237 GWh. Bendrai vietinė generacija Estijoje užtikrino 116 % viso šalies suvartojimo, kuris pastarąją savaitę išaugo 2% iki 203 GWh. Gamybos pasiskirstymas Estijoje – šiluminės elektrinės sudarė 93 % visos šalies gamybos, o likusią dalį  energijos sugeneravo vėjo elektrinės.
 
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“  jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 22%, o Lietuvos kryptimi – 42%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 52%, o Švedijos - 14%.
 
Į viršų