2023-05-19
Sinchronizacijos teisės grupės užduotys: kaip užtikrinti pirkimų, sutarčių vykdymą ir įgyvendinti teisėkūrą
Siekdama sklandesnio sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų įgyvendinimo, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai įkūrė Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro (SPĮC) teisės grupę. Iki tol dalis Teisės skyriuje dirbusių specialistų po restruktūrizacijos tapo SPĮC komandos nariais ir konkrečių sinchronizacijos projektų teisininkais.
Kaip atrodo šios grupės teisės specialistų atsakomybių laukas, kokias užduotis jiems tenka atlikti, bendraujame su grupės vadove Laura Zdanavičiene.
Laura, struktūrinis pokytis bendrovės viduje įvyko pernai vasarą. Kas iš esmės pasikeitė jūsų darbe?
Įkūrus naują teisės grupę Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centre, projektų vadovai tiesiogiai dirba su konkrečiam sinchronizacijos projektui dedikuotu teisininku, atitinkamai šie įtraukiami į sutarčių vykdymo etapą. Taip pat dalyvaujame kasdieniniuose vidiniuose centro komandos susitikimuose, todėl esame puikiai susipažinę su kuruojamų projektų aktualijomis ir galime operatyviai suteikti teisines konsultacijas, padedančias sklandžiau vykdyti sutartis, derinti veiksmus su rangovais ir atlikti kitus darbus.
Kaip atrodo teisininkų darbas rengiant sinchronizacijos projektų viešuosius pirkimus?
Teisininkų pareigos ir atsakomybės tiek sinchronizacijos projektuose vykdomuose pirkimuose, tiek bet kuriuose kituose bendrovėje vykdomuose pirkimuose iš esmės nesiskiria, taip pat ir pasiruošimas jiems.
Visais atvejais teisininko pareiga yra užtikrinti vykdomų pirkimų teisėtumą — kad pirkimų procedūros būtų atliktos vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, būtų inicijuoti būtini korporatyviniai sprendimai. Paminėtina, kad pasirengimas pirkimams ir jų vykdymui tampa nestandartinis, kai šie vykdomi kartu su kaimyninių šalių perdavimo sistemos operatoriais. Tuomet, visų pirma, susiderinami bendradarbiavimo principai, atsakomybių pasiskirstymas, pasirašomos bendradarbiavimo sutartys, bendro pirkimo vykdymo sutartys. Pasiruošimas tokiems pirkimams yra gerokai ilgesnis ir reikalaujantis didesnio teisininko įsitraukimo.
Laura Zdanevičienė, Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro (SPĮC) teisės grupės vadovė.
Lietuvos pasirengimas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais apima ne tik inžinerinių projektų įgyvendinimą, tačiau ir teisės aktų paruošimą. Kaip atrodo teisininkų vaidmuo šio klausimo teisėkūroje?
Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymas, priimtas dar 2012 m., nustatė svarbiausius mūsų elektros sistemos visavertės integracijos į Europos tinklus etapus, būtinąsias sąlygas ir įgyvendinimo principus. Kai buvo pradėtos eksploatuoti elektros jungtys su Lenkija „LitPol Link“ ir Švedija „NordBalt“, sukurta regioninė Baltijos valstybių elektros rinka, o su Latvija, Estija, Lenkija ir Europos Komisija pasirašytas politinis susitarimas ir patvirtinti kiti reikalingi sprendimai dėl sinchronizacijos, iškilo poreikis pakeisti šį įstatymą, nes galiojanti jo redakcija nesudarė pakankamų teisinių prielaidų sinchronizacijos įgyvendinimui.
Šiame teisėkūros procese „Litgrid“ teko pagrindinis vaidmuo. Kartu su išorės teisininkų pagalba buvo parengtas visas įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų — Elektros energetikos įstatymo, Viešųjų pirkimų ir Pirkimų įstatymo, Civilinio proceso kodekso — pakeitimų paketas. Pakeitimo procesas užtruko apie metus, o dauguma mūsų pasiūlymų buvo priimti. Tuo labai džiaugiamės.
Svarbiausias iš jų, kad sinchronizacijos projektui ir jį sudarantiems atskiriems infrastruktūriniams projektams yra suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas, sudarytos sąlygos sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus, atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, numatyti trumpesni kompetentingų institucijų leidimų išdavimo, pateiktų projektų derinimo ir kitus procedūrinius terminus, įtvirtintas operatyvus galimų ginčų nagrinėjimas.
Po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija grubiai pažeidė tarptautinės teisės normas pradėdama vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, kilo poreikis kuo greičiau paspartinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos bei tokiu būdu sumažinti grėsmes Lietuvos energetiniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu esame pateikę sinchronizacijos įstatymo pakeitimus, kuriais būtų siekiama sukurti prielaidas Lietuvos elektros energetikos sistemą sinchronizuoti su kontinentine Europa 2024 m. Turime stiprų palaikymą siūlomiems įstatymo pakeitimams iš Energetikos ministerijos pusės, todėl tikimės sklandaus jų priėmimo proceso.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro teisės grupės teisininkai?
Sinchronizacijos projektuose pasitaiko situacijų, kuriose reikia ieškoti nestandartinių sprendimų, tačiau didžiuojuosi savo teisininkų komanda, kurie, bendradarbiaudami tarpusavyje, visada randa išeitį. Sudėtingiau rasti sprendimus, kai tenka suderinti skirtingose jurisdikcijose veikiančių subjektų interesus dėl skirtingo teisinio reglamentavimo, ypač, kai reikalavimai Lietuvoje yra griežtesni nei, tarkim, Lenkijoje arba kai sutarčiai taikoma ne Lietuvos teisė ir tam, kad būtų įvertintas reikalavimų pagrįstumas, tenka pasitelkti teisininkus užsienyje išvadoms ar analizei pateikti. Džiaugiuosi, kad iki šiol visuomet po ilgesnių ar trumpesnių diskusijų pavykdavo rasti visų šalių interesus užtikrinančius sprendimus.
