Naujienos

2021-05-12

Pirmojo ketvirčio elektros sistemos rodikliai: rekordiškai išaugo vartojimas, vietos gamyba išliko stabili, eksportas sumažėjo

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ skelbia pirmojo šių metų ketvirčio elektros sistemos rodiklius. Per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas pasiekė rekordines aukštumas. Vietos elektros energijos gamyba ir importas išliko stabilūs, penktadaliu sumažėjo eksportas. Reikšmingai išaugo pagamintos elektros energijos kiekis šiluminėse elektrinėse, atsvėręs trečdaliu mažesnę gamybą vėjo elektrinėse.
 
„Per pirmus 3 mėn. elektros energijos vartojimas išaugo 8 proc. Toks ryškus suvartojimo didėjimas siejamas ne tik su tuo, kad šios žiemos orai buvo kur kas šaltesni lyginant su 2020-ųjų žiema, bet ir su atsigaunančia šalies ekonomika. Galutinis suvartojimas pasiekė 3049,3 GWh, t. y. daugiausiai per vieną ketvirtį suvartotas elektros energijos kiekis per paskutinį dešimtmetį. Suvartojimas didėjo beveik visose srityse, ypač pozityviai nuteikia tai, kad ir pramonėje vartojimas didėjo 2,7 proc. Paslaugų sektoriuje pirmąjį ketvirtį vartojimas buvo mažesnis“, - sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.
 
Pasak D. Matelionio, kitas svarbus aspektas - palyginamuoju laikotarpiu elektros energijos rinkoje kur kas ryškesnis tapo atliekas deginančių elektrinių indėlis. Praėjusių metų viduryje buvo paleista Kauno kogeneracinė jėgainė, šių metų sausį – ir Vilniaus kogeneracinė jėgainė.
 
„Tai daugiausia lėmė, kad atliekas deginančių elektrinių gamyba išaugo daugiau nei 3,5 karto. Toliau augo šiluminių elektrinių gamyba, o saulės elektrinės sugeneravo dešimtadaliu daugiau elektros energijos“, - teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.  
 
Paklausa ir vartojimas
 
Bendras elektros energijos poreikis (t. y. galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) siekė 3620 GWh, 5,1 proc. daugiau nei prieš metus.
 
Galutinis suvartojimas buvo 3049,3 GWh, 7,9 proc. didesnis nei 2020 m. pirmąjį ketvirtį. Pramonės suvartojimas didėjo 2,7 proc., iki 1121,3 GWh, paslaugų ir kitų vartotojų – sumažėjo 0,9 proc., iki 913,5 GWh, gyventojų – išaugo net 26,5 proc., iki 913,2 GWh.
 
„Žvelgiant į elektros suvartojimo rodiklius, akivaizdžiai matome nebūdingai šaltos žiemos ir tebesitęsiančio karantino pasekmes – gyventojai didžiąją laiko dalį praleido namuose, šildytis teko daugiau, tad jų elektros energijos suvartojimas išaugo daugiau nei ketvirtadaliu. Tai prisidėjo ir prie ženklaus galutinio suvartojimo augimo. Palyginimui, pastaraisiais metais šio rodiklio pokytis svyravo tarp 0,3 ir 2,5 proc., tad tai yra itin ryškus augimas“, – sako D. Matelionis.
 
Gamybos augimas
 
Pirmąjį ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1193,7 GWh elektros energijos. Tai 1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pusę bendros gamybos sudarė atsinaujinančių išteklių elektrinės, kurių gamyba siekė 602,4 GWh (22,8 proc. mažiau nei pirmą 2020 m. ketvirtį). Ryškus augimas, palyginti su 2020 m., užfiksuotas šiluminių elektrinių gamybos rodikliuose, kurie padidėjo 77,5 proc., iki 413,1 GWh. Vėjo elektrinės pagamino 35,6 proc. mažiau elektros energijos, o hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės – atitinkamai 9,7 ir 7,4 proc. mažiau. Kitų atsinaujinančių išteklių elektrinėse gamyba išaugo 11,8 proc.
 
„Palyginamuoju laikotarpiu vėjo elektrinių įrengtoji galia nesikeitė, tačiau turėjome šaltesnę nei įprastą žiemą. Taigi, vėjo elektrinių sugeneruotos elektros energijos kiekio pokytį tiesiogiai lėmė oro sąlygos“, – sako D. Matelionis.
 
Importo, eksporto pokyčiai
 
Per ketvirtį į Lietuvą importuota 3156,6 GWh elektros energijos (0,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.). Daugiausia elektros importuota iš Latvijos ir Švedijos. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, importas iš Rusijos (Kaliningrado srities) sumažėjo 28,5 proc., iki 613 GWh, iš Švedijos – 30,8 proc., iki 946,7 GWh, iš Baltarusijos – 100 proc. Iš Latvijos importas išaugo 158,5 proc., iki 1370,4 GWh, iš Lenkijos - 22,7 proc., iki 154,4 GWh, iš Estijos – 79,5 proc., iki 71,8 GWh.
 
Pirmojo 2021 m. eksporto rodiklis nukrito 22,1 proc., iki 730,3 GWh. Tą daugiausia nulėmė 75 proc. nukritęs eksportas į Latviją. Šį pokytį galima sieti su tuo, kad 2020 m. lapkritį buvo atidarytas importo pjūvis tarp Latvijos ir Rusijos. Iki Astravo paleidimo visas Baltijos šalių importas iš Baltarusijos vyko į Lietuvą. Po Astravo paleidimo, panaikinus importo galimybę į Lietuvą, elektra iš Rusijos į Lietuvą importuojama per Latviją. To pasekmė – sumažėjęs komercinis eksportas į Latviją. Per pirmus 3 mėn. daugiausia elektros energijos eksportuota į Lenkiją, 486,8 GWh arba 30,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.