2023-10-16
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės toliau gamino didžiąją dalį Lietuvos elektros energijos
Antrą savaitę iš eilės vėjo jėgainės gamina itin didelius kiekius elektros energijos, o išaugusi šiluminių elektrinių gamyba lėmė, kad praėjusią savaitę Lietuvoje vietos elektrinės pagamino beveik 70 proc. šalies elektros poreikio. Didmeninę elektros rinkos kainą didino augančios gamtinių dujų kainos ir mažesnė saulės jėgainių gamyba.
Spalio 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 5 proc. nuo 67 Eur / MWh iki 70 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę pradėjome su mažiau vėjuotais orais ir išaugusia šiluminių elektrinių generacija. Tačiau antroje savaitės pusėje vėjo elektrinių generacija stipriai išaugo ir išliko stabiliai aukšta iki pat savaitės pabaigos. Vėjo elektrinių gamyba buvo beveik tokia pat kaip ir rekordinę savaitę prieš tai, vėjo energija sudarė 60 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros. Dėl stabilaus vėjo ir dvigubai padidėjusios šiluminių elektrinių gamybos, praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei savaitę prieš tai. Antrą savaitę iš eilės maždaug penktadaliu mažėja saulės elektrinių generacija. Nors saulėtomis dienomis saulės elektrinių generacija kartais dar pasiekia 200–300 MW, trumpėjant šviesiam paros metui bendras pagamintas energijos kiekis mažėja ir daro vis mažesnę įtaką rinkos kainai. Praėjusią savaitę saulės jėgainės sugeneravo vos 9 GWh, kai rugsėjo savaitės vidurkis siekė 21 GWh. Apie artėjančią žiemą taip pat primena ir kylančios gamtinių dujų kainos, kurios praėjusią savaitę perkopė 50 Eur / MWh ribą. Nors gamtinių dujų saugyklos Europoje užpildytos virš 97 proc., tačiau auganti paklausa ir naujienos apie sugedusį dujotiekį tarp Suomijos ir Estijos, Izraelyje dėl karo uždarytą Tamaro gamtinių dujų telkinį ir Australijos gavybos aikštelėse vykstančius streikus lėmė augančias kainas“ – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 201 GWh iki 205 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 69 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 143 GWh elektros energijos – 6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 135 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, nors jų gamyba mažėjo 4 proc. nuo 88 GWh iki 84 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo - apie 21 proc. nuo 12 GWh iki 9 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko stabili - apie 12 GWh. O šiluminės elektrinės generavo dvigubai daugiau nei prieš savaitę, jų gamyba išaugo nuo 14 GWh iki 28 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 59 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 9 proc., saulės elektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 35 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 8 proc. nuo 140 GWh iki 128 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 86 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 7 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija, o likę 7 proc. – iš Lenkijos.Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 20 proc. nuo 64 GWh iki 51 GWh. 31 proc. eksportuoti į Latviją, o 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 60 proc. Lenkijos kryptimi ir 11 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 35 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 8 proc. nuo 140 GWh iki 128 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 86 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 7 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija, o likę 7 proc. – iš Lenkijos.Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 20 proc. nuo 64 GWh iki 51 GWh. 31 proc. eksportuoti į Latviją, o 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 60 proc. Lenkijos kryptimi ir 11 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
