Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-07-08

Vietinė generacija užtikrino net 39 % elektros suvartojimo Lietuvoje

Liepos 1 – 7 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 9 % iki vidutinės 38,4 Eur/MWh kainos. Vėjuoti praėjusios savaitės orai labiausiai lėmė, kad Lietuvoje pagaminta 39 % šalyje suvartotos elektros energijos.
„Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina sumažėjo 6 % ir siekė 31,7 Eur/MWh. Vidutiniškai 7 % kainos krito Baltijos šalyse, Danijoje, Norvegijoje ir Švedijos 4-oje prekybos zonoje. Tuo metu kitose Švedijos prekybos zonose ir Suomijoje kaina augo vidutiniškai 4 %. Didžiausias kainos augimas antrą savaitę iš eilės fiksuotas Suomijoje (11 %). Aukščiausia vidutinė savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 49,7 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos pokytį Baltijos šalyse sąlygojo elektros energetikos sistemų rodiklių pokyčiai – dar vieną savaitę augusi vėjo elektrinių generacija bei išlikęs žemas elektros energijos vartojimas: vidutiniškai net 11 % išaugo visų trijų Baltijos šalių elektrinių generacija, o bendras suvartojimas augo tik 1 %. Pagrindiniai pokyčiai – Estijoje Eesti elektrinės generacija išaugo daugiau nei 6 kartus, o Latvijoje penktadaliu krito hidroelektrinių generacija. Trijose Baltijos šalyse ypač augo vėjo elektrinių generacija - Estijoje 44 % iki 89 MWh, Latvijoje 90 % iki 27 MWh ir Lietuvoje – 109 % iki 251 MWh vidutinės gamybos. Nepaisant žymaus vėjo elektrinių generacijos augimo, 64 % visos generacijos ir toliau sudarė šiluminės elektrinės.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino iki 48 % viso šalių elektros energijos suvartojimo. Estijos vietinė generacija pagamino iki 55 % viso šalies poreikio, Latvijos taip pat 55 %, o Lietuvos – 39 %.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo antrą savaitę iš eilės daugiau nei 30 % - 27-ą savaitę fiksuotas net 36 % augimas. Pagrindinė priežastis - dar vieną savaitę augusi vėjo elektrinių generacija – fiksuotas 109 % augimas iki vidutinės 251 MWh gamybos, o maksimali vertė siekė net 389 MWh. Šiluminių elektrinių gamyba augo 4 %. Tik hidroelektrinių generacija sumažėjo 2 %. Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės pagamino 49 %, šiluminės elektrinės – 31 %, o hidroelektrinių gamyba sudarė 20 % visos vietinės Lietuvos generacijos.
27-ą metų savaitę 61 % suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 9 %. Importo struktūra: 46 % iš Švedijos, 45 % iš trečiųjų šalių, 7 % iš Latvijos ir 2 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 27-ą savaitę augo 1 %. Eksporto srauto pasiskirstymas: 71 % į Lenkiją ir 29 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 53 %, Lietuvos kryptimi – 6 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 83 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 10 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 38 %.
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų