Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2018-03-19

Vasario mėnesio elektros rinkos apžvalga

Vidutinė vasario mėnesio „Nord Pool“  sistemos kaina augo 20 proc. ir siekė 39,6 Eur/MWh. Kainos didėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, kai mėnesio pabaigoje smarkiai paspaudus šalčiams ženkliai išaugo suvartojimas. Labiausiai kaina augo Vokietijoje ir Danijoje (DK2) – atitinkamai 36 proc. ir 27 proc., tuo tarpu aukščiausia kaina regione išliko Lenkijoje, kur vidutinė sausio mėnesio kaina siekė 44,3 EUR/MWh.
 
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vasarį augo 16 proc. ir siekė 43,5 EUR/MWh. Palyginti su praėjusių metų vasario mėnesiu, kaina buvo 19 proc. aukštesnė.
 
 
Vasarį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1 839 GWh elektros, 13 proc. mažiau nei sausį. Didžiąją dalį elektros – 50 proc. – pagamino Estija, 42 proc. – Latvija, o tik 8 proc. – Lietuva. Didžiausią dalį – 1 119 GWh (61 proc.) – pagamino šiluminės elektrinės, hidroelektrinės pagamino 332 GWh (18 proc.), vėjo jėgainės – 88 GWh (5 proc.), 300 GWh (16 proc.) – kitos elektrinės.
 
Vasarį Lietuvos elektrinėse buvo pagaminta 141 GWh elektros energijos.  Lyginant su sausio mėnesiu, gamyba sumažėjo 12 proc., o su 2017 metų vasario mėnesiu, gamyba buvo 32 proc. mažesnė. Lietuvoje 12 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba, vėjo elektrinės gamino 59 proc. mažiau,  o šiluminių elektrinių gamyba didėjo 175 proc.
 
Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra Baltijos šalyse buvo 5 laipsniais žemesnė nei sausį, o įvertinus mėnesio dienų skaičių elektros paklausa Baltijos šalyse vidutiniškai didėjo 4 proc. ir siekė 2365 GWh. Labiausiai elektros poreikis didėjo Estijoje – 7 proc. ir siekė 802 GWh, o Latvijoje ir Lietuvoje elektros poreikis augo 3 proc. ir siekė atitinkamai 646 GWh ir 917 GWh. 
 
Vasarį Lietuva importavo 89 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 30 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos – 26 proc. Elektros importas iš trečiųjų šalių siekė 41 proc., o importas iš Lenkijos sudarė 3 proc. visos importuotos elektros energijos.
 
 
Į viršų