Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-04-27

Didmeninė elektros kaina pasiekė metų pradžioje buvusį lygį

Balandžio 20 - 27 d. vidutinei didmeninei elektros kainai  Lietuvoje išaugus 27 %, ji sugrįžo į metų pradžioje buvusį lygį ir siekė 28,1 EUR/MWh.
Elektros biržos „Nordpool“ sistemos kaina po šešių savaičių nuoseklaus mažėjimo praėjusią savaitę išaugo 23 % ir siekė 5,5 EUR/MWh. Tuo metu Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina augo 26 %, o Estijoje – 20 %  ir buvo vienoda visose trijose Baltijos šalyse 28,1 EUR/MWh. 
„Tokiam pokyčiui didžiausią įtaką padarė sumažėjusi vėjo generacija. Vis dėlto klimato sąlygos labai palankios ir Skandinavijoje tikintis didelių vandens rezervų didėjimo dėl sniego tirpimo panašu, kad artimiausiomis savaitėmis kainos išliks žemos“, - sako perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Lietuvoje elektros suvartojimas per savaitę paaugo 1 %. Tuo metu elektros gamyba šalyje mažėjo 18 % ir užtikrino 34 % Lietuvos elektros energijos suvartojimo (71 GWh gamyba ir 209 GWh elektros energijos suvartojimas).
Vėjo elektrinėse pagaminta 18 %, šiluminėse elektrinėse – 11 %, hidroelektrinės - 28%, kitose elektrinės 43 % visos Lietuvoje pagamintos elektros. Vėjo elektrinių sektoriuje stebėtas 78 % gamybos mažėjimas, tuo metu šiluminės elektrinės Lietuvoje pagamino 18 % daugiau elektros, o hidroelektrinių gamyba suaktyvėjo 40 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 69 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, o bendras importo srautas augo 4 %.
Importo struktūra: 24 % importuota iš trečiųjų šalių, 59 % - per jungtį „Nordbalt“, 11 % - per jungtį „Litpol Link“, ir 7 % per Latvijos pjūvį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo beveik trečdaliu. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 63 % per jungtį „LitPol Link“, 36 % per Latvijos pjūvį.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 24 %, o Lietuvos kryptimi 24%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 93 %, o Švedijos kryptimi – 0 %.
 
Į viršų