2024-05-22
„Litgrid“ pirmojo ketvirčio apžvalga: elektros gamyba augo 43 procentais, didžioji dalis pagamintos energijos – iš atsinaujinančių išteklių
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2024 metų sausio–kovo mėnesių elektros sistemos rodiklius. Šių metų pradžioje elektros vartojimas Lietuvoje buvo didesnis, nei pernai tuo pačiu metu, o vietos elektros generacija, didėjant saulės ir vėjo generacijos pajėgumams, augo. Daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių išteklių, jų pagamintos energijos kiekis didėjo 45 procentais.
Per pirmuosius tris 2024 metų mėnesius Lietuvoje pagaminta 1,957 TWh elektros energijos, 43 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 1,373 TWh.
Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams.
„Jei 2023 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių leistina generuoti galia šalyje siekė 1686 MW, šiemet kovo 31 dieną ji pasiekė 2663 MW. Vėjo elektrinėse pagaminta 41 procentais daugiau elektros energijos nei prieš metus. Dar įspūdingesnis saulės elektrinių gamybos pokytis – jos pagamino 135 procentais daugiau elektros. Turint omenyje, kad žiemą saulės elektrinių gamyba yra labai nedidelė, o naujos elektrinės toliau sparčiai įrengiamos, tikėtina, šiemet matysime ir dar didesnį atsinaujinančių išteklių, ypač saulės elektrinių, gamybos augimą“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Sausio–kovo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 1,032 TWh elektros energijos, 58 procentais daugiau nei prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,654 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 135 procentais nuo 0,044 TWh iki 0,104 TWh. Hidroelektrinių gamyba padidėjo 1 procentu nuo 0,185 iki 0,186 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 1,389 TWh elektros energijos, 45 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,960 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 71 procentą visos Lietuvoje pirmąjį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai pirmąjį ketvirtį ši dalis buvo 70 procentų.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus augo 71 procentu, nuo 0,267 iki 0,456 TWh, hidroakumuliacinių – mažėjo 26 procentais nuo 0,146 iki 0,108 TWh.
Elektros suvartota 9 procentais daugiau
Pirmąjį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 3,114 TWh, 9 procentais daugiau nei pernai, kai šis skaičius buvo 2,87 TWh.
„Suvartojimas didėjo visuose sektoriuose, apart transporto, kur jis liko stabilus. Didžiausią vartojimo augimą fiksavome gyventojų, pramonės ir paslaugų sektoriuose, tai galime sieti su ekonomikos augimu – pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo, panašias tendencijas matome ir elektros vartojimo rodikliuose“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2023 metų pirmuoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 7 procentais – nuo 1,002 TWh iki 1,077 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas didėjo 7 procentais – nuo 0,922 TWh iki 0,990 TWh. Gyventojai sunaudojo 11 procentų daugiau elektros energijos, jų vartojimas augo nuo 0,851 TWh iki 0,944 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas, įkrovimo įrenginių užkrovimas ir technologinės sąnaudos, augo 5 procentais nuo 3,349 TWh pernai iki 3531,2 TWh šiemet pirmąjį ketvirtį.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2024 metų pirmąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2,354 TWh elektros energijos, 18 procentų mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,851 TWh, eksportuota – 0,783 TWh arba 11 procentų mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,876 TWh.
Importas iš Švedijos paaugo 16 procentų, nuo 1,186 TWh iki 1,377 TWh, o importas iš Lenkijos padidėjo beveik 6 kartus nuo 0,085 TWh iki 0,497 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį tiek pernai, tiek šiemet pirmąjį ketvirtį sudarė eksportas į Lenkiją, per metus jis sumažėjo 55 procentais nuo 0,630 TWh iki 0,285 TWh.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei šiemet, nei pernai Lietuva nevykdė. Po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį atnaujino agresiją prieš Ukrainą, elektros prekyba tarp Baltijos šalių ir Rusijos taip pat nutraukta.
