2023-10-03
Elektros kainos Lietuvoje per savaitę mažėjo 19 procentų
Praėjusią savaitę Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba mažėjo ketvirtadaliu, nepaisant to, sudarė didžiausią dalį vietinėje gamyboje. Sėkmingai veikiant „NordBalt“ jungčiai su Švedija ir Skandinavijoje laikantis žemam kainų lygiui, didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje sumažėjo beveik penktadaliu.
Rugsėjo 25 – spalio 1 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 19 proc. nuo 111 Eur / MWh iki 90 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina mažėjo 16 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 90 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę matėme padidėjusius importo srautus, kai po remonto įjungus „NordBalt“ jungtį prekyba sėkmingai vyko ištisą savaitę. Bendras importo srautas Lietuvoje padidėjo trečdaliu ir importavome 38 GWh daugiau nei praėjusią savaitę, tuo pat metu didėjo ir eksportas: nuo 8 GWh iki 28 GWh. Šiuo metu Šiaurės šalyse vyrauja lietingi orai, todėl hidroelektrinių rezervai pildosi itin sparčiai, o jų operatoriai priversti gaminti net ir esant neigiamoms elektros kainoms, tam kad būtų išlaikomi aplinkosauginiai reikalavimai. Šiuo metu Norvegijoje prikaupta 82 proc. visų vandens rezervų ir beveik priartėta prie dviejų dešimtmečių medianos, kuri siekia 84 procentus. Tokie dideli rezervai indikuoja, kad artimiausiu metu elektros kainos Šiaurės šalyse turi potencialo išlikti žemesnės, nei kontinentinėje Europoje, kur gerų žinių netrūksta dėl itin šilto rudens ir vis neprasidedančio šildymo sezono“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 201 GWh iki 206 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 88 GWh elektros energijos – 14 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 102 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba mažėjo 25 proc. nuo 50 GWh iki 37 GWh. Taip pat mažėjo šiluminių generacija – apie 13 proc., nuo 18 GWh iki 16 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo apie 3 proc. nuo 17 GWh iki 16 GWh. Tuo tarpu, hidroelektrinių generacija augo – nuo 10 GWh iki 12 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 19 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 33 proc. nuo 116 GWh iki 154 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 76 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. – iš Latvijos, o 6 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 258 proc. nuo 8 GWh iki 28 GWh. 87 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 13 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 41 proc. Lenkijos kryptimi ir 12 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
Rugsėjo 25 – spalio 1 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 19 proc. nuo 111 Eur / MWh iki 90 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina mažėjo 16 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 90 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę matėme padidėjusius importo srautus, kai po remonto įjungus „NordBalt“ jungtį prekyba sėkmingai vyko ištisą savaitę. Bendras importo srautas Lietuvoje padidėjo trečdaliu ir importavome 38 GWh daugiau nei praėjusią savaitę, tuo pat metu didėjo ir eksportas: nuo 8 GWh iki 28 GWh. Šiuo metu Šiaurės šalyse vyrauja lietingi orai, todėl hidroelektrinių rezervai pildosi itin sparčiai, o jų operatoriai priversti gaminti net ir esant neigiamoms elektros kainoms, tam kad būtų išlaikomi aplinkosauginiai reikalavimai. Šiuo metu Norvegijoje prikaupta 82 proc. visų vandens rezervų ir beveik priartėta prie dviejų dešimtmečių medianos, kuri siekia 84 procentus. Tokie dideli rezervai indikuoja, kad artimiausiu metu elektros kainos Šiaurės šalyse turi potencialo išlikti žemesnės, nei kontinentinėje Europoje, kur gerų žinių netrūksta dėl itin šilto rudens ir vis neprasidedančio šildymo sezono“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 201 GWh iki 206 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 88 GWh elektros energijos – 14 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 102 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba mažėjo 25 proc. nuo 50 GWh iki 37 GWh. Taip pat mažėjo šiluminių generacija – apie 13 proc., nuo 18 GWh iki 16 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo apie 3 proc. nuo 17 GWh iki 16 GWh. Tuo tarpu, hidroelektrinių generacija augo – nuo 10 GWh iki 12 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 19 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 33 proc. nuo 116 GWh iki 154 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 76 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. – iš Latvijos, o 6 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 258 proc. nuo 8 GWh iki 28 GWh. 87 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 13 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 41 proc. Lenkijos kryptimi ir 12 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
