Naujienos

2023-11-28

„Litgrid“: vystytojai šį mėnesį įsipareigojo pastatyti 1 GW galios vėjo ir saulės elektrinių bei daugiau nei 150 MW baterijų

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad lapkričio mėnesį atsinaujinančių energijos išteklių vystytojai pasirašė ketinimų protokolus ir finansinėmis garantijomis užtikrino projektų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1190 MW. Šie projektai turėtų būti įgyvendinti per keletą metų.

„Litgrid“ per pastarąjį mėnesį pasirašė susitarimus su 10 bendrovių dėl naujų vėjo, saulės elektrinių ir baterijų įrengimo. Pagal sudarytus ketinimų protokolus, kuriuos vystytojai patvirtina bankų garantijomis, suplanuota prie Lietuvos perdavimo tinklo prijungti 773 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinių, 260 MW galios saulės elektrinių ir 158 MW galios baterijų, kurių talpa būtų 563 MWh.

„Lapkritį užbaigėme pirmuosius perdavimo tinklo galių rezervavimo ciklus, kurie vyko pasikeitus reguliavimui. Matome, kad didelė dalis naujų projektų – hibridiniai, kuriuose numatoma įrengti ir vėjo, ir saulės gamybos pajėgumus, beveik visuose taip pat numatoma įrengti ir kaupiklius, kurių rinka planuoja tikrai nemažai. Jei visi projektai bus įgyvendinti, prie perdavimo tinklo prijungtų baterijų galia Lietuvoje išaugs daugiau nei dukart, o talpa – daugiau nei 4 kartus. Tai ypač geros žinios, nes kaupimo technologijos padės stabilizuoti kainas ir efektyviai užtikrinti rinkos balansą, sukurdamos naudą ir gamintojams, ir vartotojams, ir prisidėdamos prie tinklo stabilumo“, – sako Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas.
 
Pasak jo, elektros perdavimo tinklo galių rezervavimo procesas tęsiasi ir toliau, vystytojai gali teikti prašymus atsinaujinančios energetikos projektams.

Šiuo metu „Litgrid“ vertina per trečiąjį prašymų teikimo ciklą pateiktus dokumentus, o naujas 3 mėnesių prašymų teikimo laikotarpis prasidės gruodžio 7 dieną. Galia pagal nustatytus prioritetus rezervuojama ciklo pabaigoje. Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Bendrovėms nusprendus prašymų nepateikti, galia perdavimo tinkle siūloma kitiems pagal nustatytą eiliškumą.

Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 3 metus. Pasirašę ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines. Jei projekto galia viršija 50 MW, ketinimų protokolas pasirašomas atlikus patikrą dėl nacionalinio saugumo.

Nuo metų pradžios – 1,7 GW

Iš viso per šiuos metus naujai suplanuota prie perdavimo tinklo sausumoje prijungti 24 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, kurių bendra leistina generuoti galia yra 1726 MW: iš jų 1107 MW galios vėjo elektrinių, 405 MW galios saulės elektrinių ir 215 MW galios baterijų, kurių talpa 687 MWh.

Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 2,8 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 1,9 GW turi leidimą plėtoti, tarp jų 1,1 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,4 GW.

Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,1 GW. Iš jų 3,8 GW turi leidimą plėtoti, tarp jų 0,5 GW parengtas techninis projektas.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2,2 GW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9,4 GW. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.