2024-01-04
Gruodį elektros kaina sumažėjo 15 procentų, pokytį lėmė permainingi orai
Paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros energijos, o rinkos kainos kilo. Tačiau šventinis laikotarpis ir vėjuotos, bet šiltos dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas. Antroje mėnesio pusėje šiluminių elektrinių energiją pakeitė pigesnė vėjo jėgainių generacija.
Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 89 Eur / MWh. Tai 15 proc. mažiau, palyginti su lapkričio mėnesiu, kai kaina buvo 105 Eur / MWh.
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Vakarų Europoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse: Vokietijoje – 69 Eur / MWh, Prancūzijoje – 80 Eur / MWh, Belgijoje – 69 Eur / MWh, Olandijoje – 73 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina taip pat buvo mažesnė – 80 Eur / MWh. O mažiausios kainos fiksuotos Skandinavijos šiaurinės zonos – apie 60 Eur / MWh. Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms gruodį turėjo orų pokyčiai mėnesio eigoje.
„Gruodžio pradžioje spaudžiant šalčiams sparčiai augo elektros paklausa. Prie to prisidėjo menka vėjo generacija visame regione ir dėl to elektros kainos kilo iki vidutiniškai 135 Eur / MWh. Tačiau antroje mėnesio pusėje vėjo jėgainės vėl pradėjo gaminti rekordinius energijos kiekius ir per mėnesį pagamino net daugiau nei pusę visos vietinės Lietuvos generacijos. Šilti orai lėmė sumažėjusią paklausą, o ji dar labiau sumenko atėjus šventėms. Paskutinę metų savaitę elektros suvartojimo lygis buvo panašus į fiksuotą lapkričio pradžioje. Dėl mažos paklausos ir itin didelės vėjo gamybos elektros kainos antroje mėnesio pusėje svyravo apie 45 Eur / MWh“, – sako L. Varanavičius.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovo teigimu, praėjusį mėnesį elektros rinkai poveikį darė ir žemos gamtinių dujų kainos.
„Žiema mus pasitiko ankstyvais šalčiais, dėl to gamtinių dujų kainos rinkose laikėsi apie 40 Eur / MWh. Tačiau atšilus orams ir sumažėjus dujų paklausai, gamtinių dujų kainos Olandijos TTF gamtinių dujų prekybos aikštelėse atpigo net iki 30 Eur / MWh ribos. Gruodžio mėnesį Europa pradėjo su 95 proc. užpildytomis gamtinių dujų saugyklomis. Nors pirmoje mėnesio pusėje dujos sparčiai keliavo iš saugyklų, tačiau naujuosius metus vis tiek pasitinkame su 86 proc. gamtinių dujų užpildymu. Dėl to net ir spaudžiant šalčiams, pirmomis sausio dienomis gamtinių dujų kaina išlieka stabili“, – teigia L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas didėjo
Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Vakarų Europoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse: Vokietijoje – 69 Eur / MWh, Prancūzijoje – 80 Eur / MWh, Belgijoje – 69 Eur / MWh, Olandijoje – 73 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina taip pat buvo mažesnė – 80 Eur / MWh. Mažiausios kainos fiksuotos Skandinavijos šiaurinėse zonose – apie 60 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina gruodžio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 2–3 kartus mažesnė nei 2021 ir 2022 metais, kai ji atitinkamai siekė 212 ir 264 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1136 GWh. Palyginti su lapkričiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 6 procentais.
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per gruodį buvo pagaminta 602 GWh elektros energijos – 36 proc. daugiau nei lapkritį, kai generacija siekė 442 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 53 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės gruodį gamino daugiausiai – apie 51 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 36 proc., palyginti su lapkričio mėnesiu, nuo 215 GWh iki 307 GWh. Taip pat dvigubai augo prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba, ji per mėnesį išaugo nuo 74 GWh iki 145 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko panaši į lapkričio mėnesio gamybą – apie 80 GWh. Panašiai generavo ir kitos elektrinės, kurių generacija išliko apie 60 GWh.
Saulės elektrinių generacija nuo 16 GWh lapkritį sumažėjo iki 8 GWh gruodį.
Bendras importo srautas sudarė 56 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 790 GWh, palyginti su lapkričio duomenimis, jis mažėjo 2 proc. nuo 809 GWh. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 58 proc., iš Latvijos – 16 proc., o iš Lenkijos importuota 26 procentai. Eksportas gruodį augo 36 proc, palyginti su lapkričio mėnesiu, nuo 90 GWh iki 121 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 58 proc., dar 41 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. į Švediją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
