Naujienos

2021-02-24

Suderintas „Litgrid“ 10 metų investicijų planas

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per ateinantį dešimtmetį numato, kad elektros perdavimo tinklo vystymui reikės investuoti 1,3 mlrd. Eur, kurie bus reikalingi tiek sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, tiek tolesnei perdavimo tinklo plėtrai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba praėjusią savaitę suderino šį „Litgrid“ praėjusių metų viduryje pateiktą planą.
 
2020–2029 m. elektros perdavimo tinklo vystymui numatyta 1,25 mlrd. Eur „Litgrid“ investicijų. Iš jų apie 54 % planuojama panaudoti strateginių valstybės projektų įgyvendinimui. Apie 46% – bendrovės tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms. Plane taip pat numatoma, kad į tinklą per artimiausią dešimtmetį investuos ir tinklo naudotojai (pavyzdžiui, skirstymo tinklų operatorius), šios investicijos sudarys apie 42 mln. Eur.
 
Su visu 10 metų planu galima susipažinti čia.
 
Pristatome 6 tendencijas, kurios darys didžiausią įtaką Lietuvos elektros energetikos sistemai per ateinančius dešimt metų.
 
1. Prisijungimas prie Europos, atsijungimas nuo Rusijos
 
Apie pusė dešimtmečio investicijų plano apima projektus, suplanuotus iki 2025 m. sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus nutiesta jūrinė elektros jungtis su Lenkija „Harmony Link“, išplėsta esama sausumos jungtis „LitPol Link“, nutiesta ir rekonstruota apie 520 km elektros perdavimo linijų, įrengtos naujos skirstyklos, trys nauji sinchroniniai kompensatoriai, įrengtos dažnio ir generacijos valdymo sistemos.
 
2. Poreikį augins elektriniai traukiniai ir elektromobiliai
 
„Litgrid“ prognozuoja, kad elektros vartojimo augimas per ateinantį dešimtmetį augs vidutiniškai po 2% kasmet ir 2029 m. sieks 14,7 TWh (2020 m. – 11,97 TWh). Didžiausia sistemos galia tuo pat metu išaugs nuo 2032 iki 2466 MW.
Poreikio augimą lems didesnis vartojimas pramonėje, namų ūkio sektoriuose ir ypač transporto sektoriuje, kuriame numatyta geležinkelio elektrifikacija ir sparti elektromobilių plėtra.
 
3. Naujos linijos, pastočių rekonstrukcijos
 
Dėl poreikio augimo be sinchronizacijos projektų taip pat numatomas ir papildomas tinklo vystymas, kuriuo siekiama užtikrinti tiekimo patikimumą. Per 2020–2029 m. „Litgrid“ planuoja nutiesti 72 km naujų linijų ir rekonstruoti 87 transformatorių pastotes.
 
4. Vėjo parkai sausumoje ir jūroje
 
Lietuvos elektros perdavimo sistema per ateinantį dešimtmetį leis integruoti iki 1500 MW Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų vėjo elektrinių sausumoje. Šiuo metu, Lietuvoje veikia 539 MW vėjo jėgainių sausumoje. Įgyvendinus sinchronizacijos projektą, sistemą galės papildyti ir 700 MW vėjo jėgainių jūroje. Jų vietą jau patvirtino Vyriausybė – apie 30 km į Vakarus nuo Baltijos jūros pakrantės ties Palanga. Šiuo metu rengiamasi šių vėjo elektrinių integracijai į Lietuvos elektros sistemą, tiesa, kol projektas nėra patvirtintas teisės aktais, jo kaštai į investicijų planą nėra įskaičiuoti.
 
5. Baterijos
 
Ateinantys metai į tinklą atneš ir energijos kaupimo technologijas. Pirmiausiai Vilniaus transformatorių pastotės 10 kV skirstykloje šiemet bus įrengta nedidelė, bandomoji 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis. Gauti rezultatai ir žinios padės „Litgrid“ ugdyti kompetencijas ir pasiruošti netrukus planuojamos 200 MW galios ir 200 MWh talpos kaupiklių sistemos integracijai bei galimai vėlesnei baterijų sistemų plėtrai.
 
6. Paklausos valdymas
 
Artimiausiais metais Lietuvos elektros tinkle ketinama burti elektros vartotojus ir imtis vadinamojo paklausos valdymo. Tai yra susitarimas su daug elektros naudojančiais rinkos dalyviais, kurie už mokestį sutinka prireikus sumažinti savo energijos poreikį, t. y. sustabdyti ar pristabdyti dalį įrenginių. Tokia paslauga „Litgrid“ leistų sumažinti didžiausius ir brangiausius elektros poreikio pikus, o tai mažintų ir tinklo plėtros poreikį.