2025-05-12
Praėjusią savaitę atvėsus orams ir išaugus elektros suvartojimui, augo didmeninė elektros kaina
Praėjusią savaitę augusį elektros vartojimą lygiomis dalimis padengė vėjo, saulės ir šiluminės jėgainės. Dėl permainingų orų pirmoje savaitės pusėje eksportuotas vėjo elektrinių sugeneruotas perteklius, o savaitės pabaigoje importuota daugiau elektros iš Šiaurės šalių.
Gegužės 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 58 proc. nuo 58 Eur / MWh iki 91 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje atšalus orams, elektros suvartojimas išaugo 12 proc. ir pasiekė 219 GWh. Tai didžiausias 19-os metų savaitės elektros suvartojimas per pastaruosius 4 metus. Vietos gamyba pasiskirstė neįprastai proporcingai: vėjo ir šiluminės jėgainės gamino po 30 proc. suvartojimo, o dar 27 proc. pridėjo saulės elektrinės. Pridėjus hidro ir kitų tipų elektrines, Lietuvoje pagaminta net 99 proc. savaitės suvartojimo. Pirmoje savaitės pusėje buvo valandų, kai Lietuvos elektros eksportas siekė daugiau nei 800 MW, o antroje savaitės pusėje, aprimus vėjui, iki 600 MW sudarė importas. Nors vidutiniu laikotarpiu Lietuvos elektros poreikį vis dažniau patenkina vietos gamyba, trumpaisiais periodais importo ir eksporto srautai išlieka dideli bei padeda subalansuoti sistemą“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 12 proc. nuo 196 GWh iki 219 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 99 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 218 GWh elektros energijos, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 226 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo ir prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 24 proc. nuo 86 GWh iki 65 GWh. Tiek pat pagamino ir šiluminės elektrinės, kurių generacija augo 10 proc. nuo 60 GWh iki 65 GWh. Saulės jėgainių gamyba augo 12 proc. nuo 53 GWh iki 59 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko tokia pati – 17 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 30 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, tiek pat generavo šiluminės elektrinės, saulės elektrinės – 27 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 5 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 9 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 22 proc. nuo 76 GWh iki 93 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 85 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 3 proc. iš Latvijos, o likę 12 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 16 proc. nuo 83 GWh iki 70 GWh. 68 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 23 proc. į Lenkiją, o likę 10 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 49 proc. Lenkijos kryptimi ir 40 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 6 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitės apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
