2020-07-01
„Litgrid“ planuoja Lietuvos energetikos ateitį po sinchronizacijos
Didžioji dalis ateinančio dešimtmečio „Litgrid“ investicijų skiriama sinchronizacijos su kontinentine Europa projektui. Tačiau perdavimo sistemos operatorius jau piešia ir gyvenimo kontūrus po jos. Bendrovė turės paruošti elektros perdavimo tinklą ateinančio dešimtmečio energetikos inovacijoms.
2020-2029 m. elektros perdavimo tinklo vystymui gali reikėti apie 1,3 mlrd. Eur. Iš jų apie 52 % planuojama panaudoti strateginių valstybės projektų įgyvendinimui. Apie 45% - bendrovės tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms - tokias investicijas „Litgrid“ numato Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) pateiktame įmonės dešimties metų investicijų plane.
Pristatome šešias tendencijas, kurios darys didžiausią įtaką Lietuvos elektros energetikos sistemai per ateinančius dešimt metų.
1. Prisijungimas prie Europos, atsijungimas nuo Rusijos
Apie pusė dešimtmečio investicijų plano apima projektus, suplanuotus iki 2025 m. sinchronizacijos su Vakarų Europa. „Ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus užbaigta jūrinės elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statyba, optimizuotas Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklas, įrengti trys autotransformatoriai Alytaus transformatorių pastotėje. Bus nutiesta ir rekonstruota apie 520 km elektros perdavimo linijų, bus įrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos“, – pasakoja „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius L. Varanavičius.
Dešimtmečio investicijų planas yra ne tik priemonė planuoti elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu, įvertinant tiekimo patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai taip pat yra priemonė apie strategines tinklų plėtros kryptis informuoti kitus elektros perdavimo sistemų operatorius.
„Plane numatytas fizinis Kaliningrado srities ir Baltarusijos atjungimas nuo šalies energetikos sistemos nuo 2025 m. Tai, kad keitikliai, įgalinantys elektros srautus tarp asinchroniškai veikiančių zonų, nebus statomi prie sienos su Baltarusija, yra ir taip aišku, tačiau tokie įrenginiai nenumatyti ir prie sienos su Kaliningradu“, - sako L. Varanavičius.
2. Elektromobiliai ir elektriniai traukiniai
Be tinklo vystymo prisijungimui prie Europos, „Litgrid“ planuoja dar 72 km naujų linijų nutiesti siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą. Taip pat planuojama rekonstruoti 87 transformatorių pastotes.
„Elektros tinklo vystymas numatomas dėl tūkstančio ir vienos priežasties. Pavyzdžiui, geležinkelio elektrifikacijos projektai. Tai ne tik „Rail Baltica“, bet ir geležinkelio ruožo nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikavimas. Braižydami Lietuvos elektros sistemos žemėlapį, siekiame atsižvelgti į mūsų kolegų iš kitų įmonių projektus ir numatyti visas efektyvias sąlygas jų įgyvendinimui“, – teigia L. Varanavičius.
Ateinančių dešimties metų elektros energetikos vystymo plane „Litgrid“ įvertino tinklo gebėjimą prisitaikyti prie elektromobilių plėtros. Preliminariai modeliuojama, kad elektromobilių skaičius 2029 m. šalyje gali siekti apie 106 tūkst. ir jie naudos apie 179 GWh elektros energijos per metus. Palyginti, 2019 m. pabaigoje elektromobilių Lietuvoje buvo 1357. „Litgrid“ skaičiuoja, kad perdavimo sistemai problemų nekiltų ir jei elektromobilių skaičius šalyje būtų dvigubai didesnis, nei prognozuojama – perdavimo sistema tam bus paruošta.
3. Naujų patikimai prieinamų elektrinių poreikis
„Litgrid“ prognozuoja, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos sukelto trumpalaikio elektros vartojimo sumažėjimo, elektros augimas per ateinantį dešimtmetį augs vidutiniškai po 2% kasmet ir 2029 m. sieks 14,7 TWh (2019 m. – 12,16 TWh). Didžiausia sistemos galia tuo pat metu išaugs nuo 2032 iki 2466 MW.
„Nepaisant augančio elektros energijos poreikio, įvertinus, kiek elektros linijų turime su Latvija, Švedija ir Lenkija, sovietmečiu pervystyta Lietuvos elektros perdavimo sistema normaliomis sąlygomis sugebės susidoroti su tokiu prieaugiu. Tačiau susiklosčius ekstremalioms sąlygoms nuo 2025 m. elektros sistemai gali pritrūkti 250-526 MW galios elektros gamybos patikima prieinamų įrenginių. Planuojame, kaip šį trūkumą atliepsime. Šiuo tikslu jau dabar yra kuriamas pajėgumų mechanizmas. Tai – įstatymais apibrėžtas būdas nuolat stebėti, kada sistemoje gali pritrūkti elektrinių ir kaip, jei trūkumas formuotųsi, jis turėtų būti šalinamas“, - pasakoja L. Varanavičius.
Naujajame plane patikimai prieinamos galios trūkumą „Litgrid“ ekspertai identifikavo pirmą kartą, pasitelkę tikimybinį metodą. Skaičiavimus tokiu būdu pirmą kartą 2019 m. atliko Kauno technologijos universiteto mokslininkai.
Vadovaudamasi nauju pajėgumų mechanizmo įstatymu tokius tikimybinius skaičiavimus „Litgrid“ atliks kasmet. Ateinančio dešimtmečio plane įvertintą patikimai prieinamos galios poreikį tikimasi patenkinti skelbiant aukcioną. Jo metu rinkos dalyviai būtų paskatinti iki 2025 m. sistemai pasiūlyti pakankamą patikimai prieinamos galios kiekį reikalingų įrenginių. Numatoma, kad pirmasis aukcionas įvyks dar šiemet.
4. Ateities vėjo parkams jūroje – jungtys su Latvija
Lietuvos elektros perdavimo sistema per ateinantį dešimtmetį leis integruoti suplanuotus 1500 MW vėjo elektrinių sausumoje. Šiuo metu, skaičiuojant smulkiąsias elektrines, Lietuvoje veikia 539 MW vėjo jėgainių. Įgyvendinus sinchronizacijos projektą, sistemą galės papildyti ir 700 MW vėjo jėgainių jūroje. Jų vietą jau patvirtino Vyriausybė – apie 30 km į Vakarus nuo Baltijos jūros pakrantės ties Palanga. Ten iškylančių vėjo turbinų laukiama 2027 m.
Antrame jūrinės vėjo generacijos plėtros etape, kuris numatomas po 2030 m., į elektros sistemą būtų integruojama dar bent 700 MW vėjo parkų. Tačiau tuo atveju tinkle jau pritrūktų elektros linijų Šiaurės Vakarų Lietuvoje. „Jau dabar svarstome kelias alternatyvas, kurios padėtų užbėgti šiai problemai už akių. Tad vienas iš sprendimų – stiprinti elektros jungtis su Latvija. Būtų rekonstruojama 330 kV oro linija tarp Darbėnų ir Grobinės. Pakeitimų reikėtų ir Latvijos teritorijoje, todėl šiai alternatyvai reikėtų ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pritarimo“, – teigia L. Varanavičius.
Planuojama, kad „Litgrid“ ir toliau užtikrins vėjo parkų prijungimą sausumoje, o elektros perdavimo infrastruktūra jūroje pagal šiuo metu galiojančius įstatymus turės pasirūpinti patys vėjo parkų statytojai.
5. Baterijos
Ateinantis dešimtmetis į tinklą atneš ir energijos kaupimo technologijas. Pirmiausiai Vilniaus transformatorių pastotės 10 kV skirstykloje 2021 m. bus įrengta nedidelė, bandomoji 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis. Gauti rezultatai ir žinios padės „Litgrid“ ugdyti kompetencijas ir diegti energijos kaupiklius vėliau.
Dar iki sinchronizacijos su Europa yra numatyta įrengti dvi 10 MW galios baterijų sistemas. Šie projektai padėtų užtikrinti elektros sistemos stabilumą po to, kai atsijungsime nuo rusiškos energetikos sistemos. Potencialūs baterijų projektai gavo dalinį reguliuotojų pritarimą, kai buvo derinami antrojo sinchronizacijos etapo projektai.
„Perdavimo sistemos operatorius negalės įrenginėti energijos kaupiklių sistemos stabilumui užtikrinti, jei tai galės padaryti kiti rinkos dalyviai. Todėl 2021 m. atliksime vadinamąjį rinkos testą, kurio metu išsiaiškinsime, ar yra rinkoje žaidėjų, galinčių teikti pirminio rezervo paslaugą ir ar rinkos kainos nėra nepagrįstai aukštos“, – teigia L. Varanavičius.
6. Paklausos valdymas
Artimiausiais metais Lietuvos elektros tinkle ketinama burti elektros vartotojus ir imtis vadinamojo paklausos valdymo. Tai yra susitarimas su daug elektros naudojančiais rinkos dalyviais, kurie už mokestį sutinka prireikus sumažinti savo energijos poreikį, t. y. sustabdyti ar pristabdyti dalį įrenginių. Tokia paslauga „Litgrid“ leistų sumažinti didžiausius ir brangiausius elektros poreikio pikus, o tai mažintų ir tinklo plėtros poreikį.
„Litgrid“ vertinimu, kol tas potencialiai tokių įrenginių nėra daug. Jų bendra galia siekia apie 50 MW, vos 2% didžiausios sistemos galios 2030 m. Anot L. Varanavičiaus, kol kas nėra patikimų duomenų, leidžiančių jį prognozuoti būsiant didesnį. „Tai nedidelis, simbolinis, bet žingsnis lanksčiųjų paslaugų link“, - įsitikinęs L. Varanavičius.