Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-06-11

Trečią savaitę iš eilės mažėja vėjo elektrinių generacija

Birželio 3 – 9 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo dešimtadaliu iki vidutinės 46,7 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina sumažėjo 10% ir siekė 31,2 Eur/MWh. Elektros kaina Skandinavijos šalyse krito vidutiniškai 21%, o Baltijos šalyse bei Suomijoje kilo vidutiniškai 18%. Aukščiausia vidutinė savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 56,9 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo augęs elektros energijos suvartojimas ir vietinės elektros generacijos persiskirstymas. Baltijos šalyse ketvirtadaliu sumažėjo hidroelektrinių ir vėjo elektrinių generacija, o tuo pačiu metu augo šiluminių elektrinių generacija. Pastarųjų gamybos kainą tebeaugino didesnė nei 24,1 Eur/tCO2 apyvartinių taršos leidimų kaina. Savaitės pabaigoje keitėsi ir Estijos vietinių šiluminių elektrinių generacija – pradėtos remontuoti Balti elektrinės gamybą bei augusį vartojimą dengė Eesti elektrinė.
Aukščiausia savaitės kaina Lietuvoje pasiekta penktadienį. Elektros kaina augo dėl fiksuoto 7% suvartojimo augimo Lietuvoje, vėjo generacijos sumažėjimo 32% bei piko valandomis išduotų 6% mažesnių „NordBalt“ pralaidumų Lietuvai.
Lietuvoje vietinė elektros generacija antrą savaitę iš eilės sumažėjo 9%. Trečia savaitė, kai krito vėjo elektrinių generacija: lyginant su ankstesne savaite, ji sumažėjo 21%. Taip pat 24% sumažėjo hidroelektrinių gamyba. Tik šiluminių elektrinių generacija augo 14%. Šio tipo elektrinių generacija augo labiausiai dėl po remonto rinkai vėl prieinamos „Lifosa“ elektrinės. Savaitės elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 48%, hidroelektrinės - 28%, o vėjo elektrinių gamyba sudarė 24% visos vietinės Lietuvos generacijos. Ji praėjusią savaitę užtikrino 23% bendro šalies suvartojimo, kuris augo 1%.
Taigi 77% suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 2%. Importo struktūra: 46% iš Švedijos, 41% iš trečiųjų šalių, 10% iš Latvijos ir 3 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 23-ą savaitę krito 17%. Eksporto srauto pasiskirstymas: 76% į Lenkiją ir 24% į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 46%, Lietuvos kryptimi - 15%. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 94%. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 11%, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 47%.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų