2025-04-04
„Litgrid“ per 3 mėnesius preliminariai rezervavo 0,8 GW galios saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertino saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų trijų mėnesių prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 14 pilna ar daline apimtimi patvirtintus prašymus operatorė atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 0,8 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus.
Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams laikinai, iki ketinimų protokolo sudarymo, rezervuota 806 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 210 MW galia, saulės elektrinėms – 60 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 536 MW galia, 1195,4 MWh talpa.
„Šių metų vasarį įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentine Europa, kaupimo įrenginiai turi dideles galimybes rinkoje teikti balansavimo paslaugas, todėl nenuostabu, kad ir toliau sulaukiame daugiausiai prašymų rezervuoti galią kaupimo įrenginiams. Prie vystytojų susidomėjimo prisideda ir Energetikos ministerijos parama. Šiuo metu ketinimų protokolais bei laikinomis rezervacijomis prie perdavimo tinklo planuojamiems komerciniams kaupikliams iš viso numatyta tinklo pralaidumų apie 3 GW galiai ir 6,6 GWh talpai. Palyginti, elektros vartojimas piko metu Lietuvoje siekia apie 2 GW, o per dieną suvartojama vidutiniškai apie 30 GWh elektros energijos“, – sako Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas.
Užbaigtas prašymų teikimo ciklas – aštuntasis nuo 2023 metų kovo, kai patvirtinta pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarka. Pasak I. Junevičiaus, perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos, todėl „Litgrid“ kviečia vystytojus ir toliau teikti prašymus prisijungti naujame perdavimo tinklo galių rezervavimo cikle. „Litgrid“ taip pat atkreipia vystytojų dėmesį dėl devintojo prašymų teikimo ciklo terminų ir galimybių teikti paraiškas didelės galios kaupimo įrenginių paramai.
„Matome didelį susidomėjimą valstybės parama prie perdavimo tinklo jungiamiems kaupimo įrenginiams, kurios paraiškų teikimo terminas numatytas birželio mėnesį. Siekdami padėti kuo didesniam vystytojų skaičiui pasinaudoti šia galimybe, perplanuojame veiksmus, susijusius su einamuoju tinklo rezervacijų ciklu. Numatome keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai parengti tinklo srautų modeliavimą ir pasiūlyti rinkai ketinimų protokolus sudaryti dar iki paramos programos pabaigos. Tokiu būdu vystytojai, pasiruošę operatyviai sudaryti ketinimų protokolus, vis dar turi galimybę teikti prašymus šiuo metu vykstančiame tinklo rezervacijų procese ir pretenduoti į numatytą paramą“, – sako „Litgrid“ Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas.
Informaciją apie atnaujintą proceso grafiką vystytojai gali rasti „Litgrid“ tinklapyje.
Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei projekto galia viršija 50 MW, prieš pasirašant ketinimų protokolą atliekama patikra dėl nacionalinio saugumo. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, pagal nustatytą eiliškumą galia perdavimo tinkle pasiūloma kitiems. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2025 m. birželio 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki gegužės 8 dienos.
AEI galia Lietuvoje pasiekė 4 GW
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 3 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 1,3 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 1,4 GW.
Dėl prie perdavimo tinklo jungiamų saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,0 GW. Iš jų 4,0 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 2,5 GW parengtas techninis projektas.
Šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 2,5 GW galios ir 5,4 GWh talpos kaupiklių įrengimo. Iš jų 2 GW galios ir 4 GWh talpos projektų turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,3 GW galios ir 0,5 GWh talpos kaupikliams parengtas techninis projektas.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia 4,0 GW ir sudaro daugiau nei pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. vartojimo ir eksporto galimybių augimas sudarys sąlygas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungti apie 10 GW atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų. Tuomet visas Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas AEI elektrinių gamybos dėka.
