Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-09-17

Įsismarkavęs vėjas mažino kainas visame regione

Nepaisant planinio „NordBalt“ remonto, Baltijos šalių prekybos zonose elektros kaina praėjusią savaitę krito tolygiai – vidutiniškai dešimtadaliu. Rugsėjo 9 - 15 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 9 % iki vidutinės 46,3 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose fiksuotas 9 % kainos sumažėjimas iki 36,4 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 51,5 Eur/MWh.
Kainą labiausiai veikė padidėjusi vėjo generacija visame regione bei išlikęs tolygus elektros energijos vartojimas. Vėjo generacijos augimas turėjo didesnę įtaką kainai, nei 3 % augusi apyvartinių taršos leidimų kaina.
Elektros energijos kaina tolygiai krito Lietuvoje ir Latvijoje – 9 %, o Estijoje – 10 %. Įtakos pokyčiui turėjo vėjo elektrinių generacijos augimas visame regione, nedaug kitusi CO2 kaina. Vertinant generacijos šaltinius, didžiausias 128 % augimas fiksuotas vėjo elektrinių gamyboje.
Estijoje suminė vėjo generacija augo 114 % iki vidutinės 138 MWh generacijos, Latvijoje 148 % iki 29 MWh ir Lietuvoje vėjo elektrinių generacija augo 135 % iki vidutinės 199 MWh generacijos. Tuo tarpu šiluminių ir hidroelektrinių generacija sumažėjo 12 % ir 13 %.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 67 % viso jų elektros energijos suvartojimo (336 GWh). Bendras šalių elektros suvartojimas išliko tolygus ir siekė 502 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 82 % viso šalies poreikio (generacija 121 GWh iš 148 GWh poreikio), Latvijos – 95 % (126 GWh iš 132 GWh) ir Lietuvos – 40 % (89 GWh iš 222 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 14 %. Labiausiai augo vėjo elektrinių generacija (+135 %). Šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių generacija atitinkamai sumažėjo 10 % ir 17 %. Hidroelektrinių generacijos sumažėjimą sąlygojo Kauno hidroelektrinės generacijos kritimas 34 % po praėjusią savaitę fiksuoto 32 % augimo bei 13 % sumažėjusi Kruonio HAE gamyba. Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės 38 %, šiluminės elektrinės 36 % ir hidroelektrinės 26 %.
Praėjusią savaitę 60 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo antrą savaitę iš eilės (– 8 %). Importo struktūra: 52 % iš trečiųjų šalių, 7 % iš Švedijos, 27 % iš Latvijos bei 14 % iš Lenkijos. Mažėjo srautas iš Baltarusijos (-12 %).
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo trečią savaitę iš eilės (-21 %). Eksporto srauto pasiskirstymas: 78 % į Lenkiją ir 22 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 33 %, o Lietuvos kryptimi 39 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 89 % - vertinama rugsėjo 15 d. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 30 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 43 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų