2024-01-23
„Litgrid“ baigė metus trukusius bandymus: elektros perdavimo linijos pralaidumas vidutiniškai padidėjo 52 procentais
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė dirbtinio intelekto ir jutiklių technologijų, galinčių prisidėti prie sėkmingo atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių veikimo, bandymus. Jų metu prie oro linijų įrengti specialūs prietaisai matavo orų sąlygas, o inovatyvus modelis vertino esamą ir prognozavo galimą linijų pralaidumą. Bandymų rezultatai rodo, kad naudojant šią technologiją elektros perdavimo linijos pralaidumas vidutiniškai padidėjo 52 procentais, palyginti su nustatytu projektiniu pralaidumu. Po sėkmingų bandymų „Litgrid“ planuoja toliau diegti šią technologiją elektros perdavimo linijose.
Kintamo linijų pralaidumo technologija (angl. Dynamic Line Rating, DLR) yra perspektyvi kuriant palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų.
Prie oro linijos sumontuoti naujieji fiziniai jutikliai matavo orų sąlygas, linijos laidų temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei leido įvertinti laidininko įlinkį. Inovacija buvo įdiegta 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone. Papildomai inovatyvus pralaidumo vertinimo modelis buvo sukurtas 330 kV oro linijai Kaunas–Šiauliai.
„Jutiklius įdiegėme siekdami dar geriau įvertinti kintamo linijos pralaidumo technologijos pritaikomumą ir galimybes. Kintamo pralaidumo technologiją testavome nuo 2022 metų spalio. Bandymo duomenys rodo, kad ji turi daug potencialo, nes be didesnių papildomų išlaidų leidžia perduoti daugiau elektros energijos, o tai ypač aktualu į perdavimo tinklą integruojant daugiau atsinaujinančios energijos elektrinių.“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
„Surinkti duomenys ir inovatyvus modelis leido nustatyti faktinį linijos įlinkį, o tai yra svarbiausias saugią linijos apkrovą lemiantis dėmuo. Didžiausias šios technologijos potencialas atsiskleidė žiemą, kai sausio mėnesį buvo pasiektas net 80 proc. didesnis linijos pralaidumas“, – sako Audrius Baranauskas, „Litgrid“ inovacijų vadovas.
Nuo pernai spalio mėnesio 110 kV elektros perdavimo linijoje Palanga–Vėjas 1 „Litgrid“ įgyvendino kintamo pralaidumo technologinį sprendimą, kurį kūrėme drauge su Slovėnijos ir Austrijos kompanijos „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie GmbH“ bei Norvegijos „Heimdall Power“.
Speciali ant elektros oro linijos atramų įtvirtinta įranga matavo orų sąlygas ir linijos temperatūrą, o dirbtinio intelekto pagalba veikiantys modeliai stebėjo ir prognozavo galimą linijų pralaidumą.
Galutiniai šios technologijos bandymų rezultatai, išanalizavus visų metų duomenis, parodė, kad inovatyvi kintamo pralaidumo technologija leidžia per tas pačias elektros oro linijas perduoti 52 proc. daugiau elektros energijos.
Šiuo metu kartu su Belgijos kompanija „Ampacimon“ atlikta analizė ir atrinktos vietos tolimesnei dinaminio pralaidumo technologijos plėtrai Lietuvos elektros perdavimo tinkle. Planuojama technologijos plėtra atsižvelgiant į atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimą.
Iš viso per ateinančius kelerius metus planuojama kintamo linijos pralaidumo technologiją įdiegti apie 10 proc. Lietuvos perdavimo tinklo. Vėliau būtų sprendžiama dėl tolesnės technologijos plėtros.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2,3 GW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9,4 GW. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.
Per ateinančius 10 metų „Litgrid“ į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur.
