Naujienos

2022-10-25

„Litgrid“ kuriama elektros balansavimo rinka – galimybė verslui investuoti į baterijas ir atsinaujinančių išteklių sprendimus

 
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Latvijos ir Estijos operatorėmis AST ir „Elering“ suskaičiavo, kad nuo 2025 metų, kai pradės veikti Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinka, joje bus užsakoma iki 1512 MW balansavimo pajėgumų. Nauja balansavimo rinka kuriama besiruošiant sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais, po kurios Baltijos šalys veiks kaip bendras dažnio valdymo blokas ir balansavimo pajėgumų paslaugas užsakys kartu.
 
Balansavimo pajėgumai reikalingi sistemos operatorėms užtikrinti, kad elektros gamyba nuolatos atitiktų vartojimą. Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktoriaus Donato Matelionio, efektyviam šios rinkos veikimui reikia privataus verslo investicijų į baterijų sistemas ir saulės bei vėjo parkų gamybos valdymo sprendimus.  
 
Naujos rinkos kūrimas suteikia laiko verslams pasiruošti pokyčiui ir pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis: per dvejus metus investuoti ir pasistatyti įrenginius, kurių teikiamos paslaugos vėliau bus perkamos užtikrinant stabilų trijų šalių elektros sistemų veikimą.
 
Baltijos šalių operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ (AST) ir „Elering“ viešajai konsultacijai pateikė balansavimo pajėgumų rinkos taisykles, kuriose numatoma, kaip veiks ši rinka, kuri pakeis dabartinį rezervų modelį.
 
„Nuo 2025 m. pradžios kiekvieną dieną balansavimo pajėgumus operatoriai pirks bendrame aukcione. Bus reikalingos techninės galimybės tiek padidinti, tiek sumažinti elektros energijos gamybą arba vartojimą. Tam puikiai tinka baterijų sistemos, kurios gali ir energiją naudoti, ir ją pateikti į tinklą tada, kai reikia. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse esančios ir vystomos atsinaujinančių išteklių elektrinės taip pat galėtų dalyvauti balansavimo rinkoje laikinai susimažindamos gamybą tuomet, kai bus jos perteklius“, – sako D. Matelionis.
 
Jo teigimu, Baltijos šalims planuojant veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais atsiranda didelis balansavimo sprendimų poreikis, kurį dalinai galima užtikrinti nuolat veikiančiomis šiluminėmis elektrinėmis, tačiau tam reikalinga būtina elektros energijos gamyba, kuri smarkiai didintų paslaugos kaštus.
 
„Investicijos į naujus sprendimus – baterijų sistemas, paklausos telkimo paslaugas ar atsinaujinančių energijos išteklių valdymo sistemas – gali užtikrinti balansavimo pajėgumus sparčiai atsinaujinančių išteklių integracijai bei sumažinti perdavimo operatorių sąnaudas balansavimo paslaugoms įsigyti. Visa tai prisidės prie mažesnės galutinės elektros kainos vartotojams. Tuo pačiu tai galimybė investuojančioms įmonėms uždirbti“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.
 
Balansavimo pajėgumų paslaugos bendroje Baltijos šalių rinkoje bus kasdien perkamos aukciono būdu, 15 minučių periodais rytojaus dienai. Nuo 2025 metų rinkoje bus perkamos automatinio bei rankinio dažnio atkūrimo rezervo paslaugos, o po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais – ir dažnio išlaikymo rezervas. Šie rezervai skiriasi savo reakcijos greičiu ir trukme – dažnio išlaikymo rezervas turi būti aktyvuotas per 30 sekundžių, automatinis dažnio atkūrimo rezervas – per 5 minutes, o rankinis – per 15 minučių.
 
„Litgrid“, AST ir „Elering“ atliko skaičiavimus, koks bus šių paslaugų poreikis. Bendras reikiamas balansavimo pajėgumų kiekis 2025 m. sieks iki 1512 MW, iš jų dalis bus užtikrinama operatorių turimais pajėgumais, pavyzdžiui, energijos kaupikliais, tačiau 80 proc. šio poreikio bus perkama rinkoje. Po sinchronizacijos prie šio kiekio prisidės ir 25 MW dažnio išlaikymo rezervo poreikis.
 
„Balansavimo pajėgumų didinimas aktualus jau dabar, tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jų poreikis Baltijos šalyse tik augs. Atsinaujinančios energetikos proveržis reiškia, kad rinkoje turėsime vis daugiau nepastovios elektros energijos gamybos, kurios nukrypimai turės būti subalansuoti operatorių. Pavyzdžiui, Baltijos operatorių skaičiavimais, tarp 2025 ir 2031 m. automatinio dažnio atkūrimo rezervo poreikis augs nuo 134 MW iki 193 MW, o rankinio – nuo 677 MW iki 1112 MW“, – sako D. Matelionis.
 
Viešoji konsultacija dėl Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkos taisyklių vyks iki lapkričio 20 dienos. Jos metu rinkos dalyviai gali užduoti klausimus, teikti savo pastabas. Vėliau taisykles turės patvirtinti visų trijų šalių energetikos reguliuotojai.
 
Daugiau informacijos:
Kilus klausimams, kviečiame susisiekti: [email protected]