Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Nepaisant brangimo, kainos išliko žemame lygyje
2020-01-20

Nepaisant brangimo, kainos išliko žemame lygyje

Sausio 13 – sausio 19 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 5 % iki vidutinės 30,6 Eur/MWh kainos, tačiau išlieka atitinkamai 44 % ir 22 % mažesnė kaina nei 2019 ir 2018 metų kaina tuo pačiu laikotarpiu. Artimiausiose prekybos zonose - Baltijos šalyse kainos augo vienodai, o  Lenkijoje – kainos augimas buvo didžiausias, kur fiksuotas vidutinis 10 % kainos augimas, tuo tarpu Švedijoje kainos krito 6 %.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 67 % visos jų suvartotos elektros energijos. Generacija Lietuvoje ir Estijoje kilo atitinkamai 26 % ir 4 %, tuo tarpu Latvijos generacija krito 8 % - mažėjo šiluminių elektrinių gamyba. Lietuvos ir Estijos generacijos kilimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių padidėjimas. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba kilo 50 %, hidroelektrinių gamyba kilo 7 %, o šiluminių elektrinių gamyba krito 1 %.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 114 % viso šalies poreikio (231 GWh generacija iš 203 GWh poreikio), Latvijos – 72 % (112 GWh iš 156 GWh), Lietuvos – 29 % (76 GWh iš 266 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija kilo 26 %. Šalies vėjo elektrinių generacija augo 79 %, šiluminių elektrinių generacija 8 %. Tik hidroelektrinių generacija krito 13 % - Kauno hidroelektrinė gamino trečdaliu mažiau, o Kruonio HAE gamybą didino 16 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės 45 %, šiluminės elektrinės 14 % ir hidroelektrinės 14 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 71 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas išaugo 1 %. Importo struktūra: 43 % iš trečiųjų šalių, 39 % iš Švedijos, 19 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 11 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 91 % Lenkijos, 8 % Latvijos ir 1 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 66 %, o Lietuvos kryptimi - 3 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 76 %, o Švedijos kryptimi 1 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 28 %, o Latvijos kryptimi – 5 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 34 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 0 %.
 
Į viršų