2025-02-06
Sausį elektros kaina išliko stabili, dvi dienas Lietuvos elektros gamyba viršijo suvartojimą
Sausį elektros suvartojimas Lietuvoje dėl šiltų orų buvo mažesnis nei įprasta. Daugiausia elektros šalyje pagamino vėjo elektrinės, o visos vietos elektrinės užtikrino tris ketvirtadalius suvartojimo. Tokia didelė elektros dalis Lietuvoje pagaminta pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009 metais. Dvi dienas elektros gamyba Lietuvoje buvo didesnė už suvartojimą. Elektros kaina išliko stabili nepaisant neveikiančios „EstLink 2“ jungties.
Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje išliko tokia pat, kaip ir praėjusį mėnesį – 89 Eur / MWh.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo dėl aukštesnės temperatūros mažėjęs elektros suvartojimas, didelė vėjo generacija Lietuvoje ir augusi hidroelektrinių elektros gamyba Latvijoje.
„Sausis buvo gana šiltas, tai lėmė mažesnę elektros paklausą ir stabilias kainas. Praėjusių metų sausio pradžioje dėl šalčių ir elektros jungčių neprieinamumo elektros kaina kai kuriomis valandomis augo iki beveik 1500 Eur / MWh. Ir nors šiemet „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos vėl neveikia, mažesnis elektros poreikis ir didesni vėjo elektrinių instaliuoti pajėgumai lėmė, kad rekordinių kainų šiemet nebuvo. Didžiausia valandinė kaina siekė 423 Eur / MWh, ji fiksuota sausio 20 d., kai regione buvo minimali vėjo elektrinių generacija. Vėjo jėgainės sausį reikšmingai prisidėjo prie stabilių elektros kainų. Per metus vėjo jėgainių galia Lietuvoje išaugo nuo maždaug 1300 MW iki 1850 MW. Dėl to jos užtikrina vis didesnę dalį poreikio ir mažina priklausomybę nuo importo. Vėjuotas sausis ir didesnė šiluminių elektrinių gamyba lėmė, kad Lietuvoje buvo pagaminta net 75 proc. suvartotos elektros. O sausio 1 ir 4 dienomis vietos gamyba buvo didesnė, nei šalies suvartojimas“, – sako A. Krasauskienė.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė taip pat atkreipia dėmesį į didelius hidroenergijos resursus regione.
„Šilti orai žiemą lemia ne tik mažesnę elektros paklausą. Kitas svarbus veiksnys yra išaugę hidroelektrinių resursai. Dėl tirpstančio sniego ir didesnio kritulių kiekio Skandinavijoje fiksuojamas rekordinis vandens saugyklų užpildymo lygis per paskutinius 25 metus. Dėl didelio hidrorezervuarų užpildymo, Švedijoje ir Norvegijoje generuojami didesni energijos kiekiai, kuriuos per „NordBalt“ jungtį importuoja ir Lietuva. Taip pat daugiau generuoja ir įprastos hidroelektrinės visame regione, pavyzdžiui, Latvijoje hidroelektrinės gamino daugiausiai iš visų elektrinių – 300 GWh ir užtikrino daugiau nei pusę šalies elektros suvartojimo“, – sako A. Krasauskienė.
Didžiausia vidutinė elektros kaina regione – Vokietijoje ir Lenkijoje
Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina sausį siekė 92 Eur / MWh. Lenkijoje ir Vokietijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione ir siekė 114 Eur / MWh. Švedijos pietinėje zonoje vidutinė elektros kaina buvo 66 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina sausio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 89,3 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 103,1 ir 117,5 Eur / MWh.
Dujų kaina „GET Baltic“ biržoje Lietuvos prekybos aikštelės padidėjo 4 proc. nuo 47,6 Eur / MWh iki 49,5 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1141 GWh. Palyginti su gruodžiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 1 proc.
Daugiausiai gamino vėjo jėgainės
Bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta 852 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 781 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 75 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės sausį gamino daugiausiai – apie 51 proc. visos Lietuvos gamybos. Vėjo generacija mažėjo 3 proc. nuo 442 GWh iki 430 GWh, lyginant su gruodžiu. Saulės elektrinių gamyba augo 51 proc. nuo 12 GWh iki 19 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 6 proc. nuo 75 GWh iki 80 GWh. Šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba augo 35 proc. nuo 197 GWh iki 266 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 58 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 34 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą sumažėjo 7 proc. nuo 613 GWh iki 570 GWh, palyginti su gruodžio duomenimis. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 74 proc., iš Latvijos 9 proc., o iš Lenkijos importuota 17 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 18 proc. nuo 155 GWh iki 183 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 96 proc., 2 proc. į Lenkiją, o likę 3 proc. į Skandinaviją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
