2025-08-06
Lietuvoje liepą – mažai vėjo, bet elektra pigesnė dėl importo iš Skandinavijos
Kaip ir pernai, šių metų liepą vėjo elektrinės pagamino mažiau elektros energijos. Nepaisant to, didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir regione buvo kur kas mažesnės nei 2024 metų liepą. Tai lėmė palankūs importo srautai iš Švedijos ir Suomijos.
Liepos mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 8 proc. nuo 43 Eur / MWh iki 46 Eur / MWh. Latvijoje kainos buvo tokios pat, o Estijoje – 37 Eur / MWh. Baltijos Jūros regione didžiausios kainos formavosi Lenkijoje – 103 Eur / MWh. O mažiausios Skandinavijos šiaurinėse zonose – apie 10 Eur / MWh.
Pasak Pauliaus Kozlovo, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms liepą turėjo maža vėjo jėgainių gamyba, augantis elektros suvartojimas ir didesnis nei įprastai vandens rezervų užpildymo lygis Šiaurės Europoje.
„Liepą fiksavome itin mažą vėjo elektrinių generaciją, ji buvo mažiausia nuo 2024 metų liepos. Taip pat mažėjo ir saulės bei hidroelektrinių gamyba. Iš viso Lietuvoje per liepos mėnesį pagaminta 626 GWh. Šis kiekis padengė apie 69 proc. suvartojimo, kuris paskutiniu metu augo ir liepą pasiekė 923 GWh. Dėl šių priežasčių likusią dalį suvartojimo užtikrino importo srautai iš Šiaurės Europos. Pastaraisiais metais tapo įprasta, kad Suomijos rinkos situacija turi didelę įtaką elektros kainoms Baltijos šalyse. Dėl tinklo darbų Estijoje ir Latvijoje dalis pigios suomiškos elektros nepasiekė Latvijos ir Lietuvos, o Estijoje elektra buvo maždaug 10 Eur / MWh pigesnė. Lietuvą importo srautai pasiekia ir „NordBalt“ jungtimi iš Švedijos, o elektros kainos Švedijos pietuose (41,4 Eur / MWh) buvo panašios kaip ir Lietuvoje. Lyginant kainas Lenkijoje ar Vokietijoje, tuose regionuose jos formavosi maždaug dvigubai didesnės“, – sako P. Kozlovas.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovo teigimu, išlaikyti žemas kainas Lietuvoje leido dideli pralaidumai su Šiaurės Europa net ir sumažėjus vietos elektros gamybai.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl esant sumažėjusiai vietos elektros gamybai išlaikėme žemas kainas yra dideli vandens rezervai Švedijos ir Norvegijos šiaurėje. Šiemet, atėjus vasarai, jie buvo kur kas daugiau užpildyti nei įprastai dėl šiltos žiemos ir galėjo būti laisviau naudojami. Tačiau dabar jų užpildymas pasiekė įprastą lygį, todėl atidžiai stebime, kokios kainos formuosis rugpjūtį, nors kol kas rugpjūčio pradžia Šiaurės Europoje pasitaikė itin vėjuota ir pasižymėjo minimaliomis kainomis“, – teigia P. Kozlovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje didėjo
Vidutinė elektros kaina liepos mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 46,3 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 83,8 ir 97,9 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 913 GWh. Palyginti su birželiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį padidėjo 3 proc. Bendrai Lietuvoje per liepą buvo pagaminta 626 GWh elektros energijos – 23 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 814 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 69 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Daugiausia elektros gamino saulės elektrinės
Analizuojant preliminarius Lietuvos elektros energijos gamybos duomenis, daugiausiai gamino saulės elektrinės – 39 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija per mėnesį mažėjo 10 proc. nuo 273 GWh iki 247 GWh.
Vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 53 proc. nuo 389 GWh iki 182 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba didėjo pusantro karto nuo 46 GWh iki 123 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 36 proc. nuo 74 GWh iki 48 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 27 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 36 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą padidėjo 40 proc. nuo 372 GWh iki 520 GWh, palyginti su birželio duomenimis. Liepą importas iš Latvijos siekė 51 proc., iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį – 48 proc., o iš Lenkijos importuotas 1 procentas. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 24 proc. nuo 251 GWh iki 191 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 65 proc., 23 proc. į Skandinaviją, o likęs 13 proc. į Skandinaviją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
