2024-05-10
„Litgrid“ pirmojo ketvirčio rezultatai: įgyvendinti strateginiai projektai, geresni finansiniai rodikliai
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2024 m. pirmąjį ketvirtį tęsė pasirengimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais darbus, užbaigė vieną iš šiam pasiruošimui būtinų strateginių projektų, užtikrino patikimą elektros perdavimą. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bendrovės pajamos ir pelnas pirmąjį ketvirtį augo.
„Liko mažiau nei metai iki strateginio energetinės nepriklausomybės tikslo – atsiskyrimo nuo Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Šių metų pradžioje toliau sėkmingai ir numatytu laiku įgyvendinome pasiruošimo darbus. Metų pradžioje užbaigėme automatinio generacijos valdymo sistemos diegimo projektą. Ketvirčio pabaigoje baigėme Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos pirmąjį etapą ir įjungėme atnaujintą pastotės dalį. Daugelis kitų šiuo metu įgyvendinamų projektų artėja link finišo, kurį pasieks šiais arba kitais metais“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Dar vienas svarbus strateginis šalies siekis – geležinkelių elektrifikacija. Sausį „Litgrid“ su „LTG Infra“ ir „RB Rail“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl elektros perdavimo tinklų parengimo prijungimui prie „Rail Baltica“ projekto traukos pastočių. Kovą bendrovė paskelbė projektavimo ir statybos darbų pirkimą Žeimių traukos pastotės skirstyklai, kuri prisidės prie geležinkelio Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projekto įgyvendinimo.
„Kaip ir anksčiau, toliau nuosekliai dirbame sudarydami tinkamas sąlygas atsinaujinančių išteklių ir energijos kaupimo sistemų plėtrai Lietuvoje. Galime pasidžiaugti, kad investuotojų susidomėjimas neblėsta – paskutinis perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos ciklas buvo gausiausias nuo praėjusių metų pradžios. Taip pat jau matome pirmuosius saulės ir vėjo energetikos plėtros vaisius: simboliška, kad šių metų Kovo 11-oji buvo pirmoji diena nuo Ignalinos AE uždarymo, kai Lietuvos elektros sistemoje pagaminta daugiau energijos, nei suvartota“, – sako R. Masiulis.
„Litgrid“ pirmąjį ketvirtį toliau skyrė dėmesį inovacijoms. Bendrovė baigė kintamo linijos pralaidumo technologijos bandymus, kurių rezultatai rodo, kad pasitelkus dirbtinį intelektą ir įvairius jutiklius elektros perdavimo linijos pralaidumas vidutiniškai padidėjo 52 procentais, palyginti su nustatytu projektiniu pralaidumu. „Litgrid“ ir Kauno technologijos universitetas taip pat atliko unikalius 1 MW eksperimentinės baterijos ir išmanios energetinės sistemos su šiluminiu kaupikliu bandymus, kurie svarbūs plėtojant elektros sistemos lankstumo ir atsinaujinančių energijos išteklių integracijos sprendimus.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos šalies poreikiams kiekis padidėjo 5,9 proc., nuo 2,627 TWh pirmąjį praėjusių metų ketvirtį iki 2,782 TWh šių metų sausį–kovą.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2024 m. pirmą ketvirtį vidutinės nutraukimų trukmės (angl. average interruption time, AIT) rodiklis siekė 0,342 min., o neperduotos energijos kiekis (angl. energy not supplied, ENS) rodiklis sudarė 10,596 MWh. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas pirmą ketvirtį atitinkamai buvo 99,77 proc. ir 94,87 procentai. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ prieinamumui turėjo Lenkijos operatorės PSE atlikti planiniai darbai.
Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, 2024 m. pirmąjį ketvirtį „Litgrid“ pajamos siekė 113,0 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jos buvo 30,1 proc. didesnės.
Pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant tarifo mažinimui panaudotas perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 29 proc. iki 37,7 mln. Eur. Vidutinė faktinė perdavimo kaina per metus padidėjo 2 kartus, tačiau pajamų mažėjimą lėmė tai, jog 2023 m. pirmąjį ketvirtį tarifo mažinimui buvo panaudotos 35,6 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukos.
Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 5,5 karto iki 40,7 mln. Eur. Pagrindinė pokyčio priežastis – dėl planuotų didesnių sąnaudų VERT nustatyta 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų kaina.
Balansavimo veiklos pajamos didėjo 40 proc. iki 34,1 mln. Eur, tačiau Litgrid teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
2024 m. pirmojo ketvirčio bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 29,4 mln. Eur, 49,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai EBITDA siekė 19,7 mln. Eur. Koreguotas EBITDA (atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių) siekė 12,8 mln. Eur. Palyginti, 2023 m. pirmojo ketvirčio koreguotas EBITDA buvo 9,4 mln. Eur. Koreguotą EBITDA daugiausia didino 2024 m. perdavimo pajamose nustatyta papildoma dedamoji investicijų finansavimui.
Grynasis pelnas 2024 m. pirmąjį ketvirtį siekė 21,5 mln. Eur, 66,7 proc. daugiau nei 2023 m. sausį–kovą, kai grynasis pelnas siekė 12,9 mln. Eur. Didesnį pelną daugiausia lėmė geresnis papildomų paslaugų rezultatas, mažesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos bei geresnis finansinės veiklos rezultatas, neigiamą įtaką rezultatams turėjo mažesnės elektros perdavimo pajamos ir blogesnis kitų perdavimo veiklų rezultatas. Koreguotas 2024 m. pirmojo ketvirčio grynasis pelnas siekė 7,4 mln. Eur, 84 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai koreguotas grynasis pelnas buvo 4,0 mln. Eur.
„Litgrid“ 2024 m. pirmojo ketvirčio investicijos siekė 38,8 mln. Eur, iš jų 64 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 36 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo 30 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 43 proc. didesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
