Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-08-30

Elektros kainos Baltijos šalyse susilygino

Lietuvoje išaugus didmeninei elektros kainai, vietinė elektros gamyba mažėjo, o importą iš Lenkijos keitė importo srautas iš Švedijos.
 
Rugpjūčio 23-30 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Baltijos šalyse augo 11 proc. ir buvo vienoda - 95,7 Eur / MWh.
 
„Praėjusią savaitę „LitPol Link“ keitiklių stotyje buvo atliekami autotransformatoriaus įjungimo darbai, todėl „LitPol Link“ jungtis su Lenkija nuo pirmadienio iki penktadienio nebuvo prieinama. Duomenys rodo, kad dviem trečdaliais sumažėjusį importą iš Lenkijos pakeitė skandinaviškas importo srautas per „NordBalt jungtį“. Be to, beveik ketvirtadaliu sumažėjus vietinei gamybai ir perpus mažėjant eksportui į Lenkiją, Lietuvos importas sudarė net tris ketvirtadalius bendrai suvartojamos elektros energijos kiekio. Praėjusią savaitę šis importo rodiklis siekė 67 proc. Tokį aukštą šalies importo procentą lėmė sumažėjusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių, kai perpus smuko vėjo elektrinių gamybos rodikliai, ir stabiliai dirbusios šiluminės elektrinės net ir sumažėjus importo srautams per „LitPol Link“ jungtį, kurie buvo atsverti importu iš Švedijos. Remonto darbų metu dinamiškai persiskirstę importo bei eksporto srautai rodo, kad esame glaudžiai integruoti su kaimyninėmis Vakarų rinkomis“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Dienoms trumpėjant elektros suvartojimas Lietuvoje augo ir praėjusią savaitę siekė 223 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 23 proc., o vietos elektrinės užtikrino 26 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos elektros energijos kiekis siekė 57 GWh.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 43 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 25 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 7 proc. elektros energijos. Hidroelektrinių gamyba smuko 16 proc., vėjo ir saulės elektrinių mažėjo atitinkamai  54 proc. ir 8 proc., kitose augo: šiluminių elektrinių - 4 proc., kitų elektrinių - 32 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 75 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 3 proc. Diferencijuojant šalies importą 10 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 49 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 5 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 44 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 77 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 9 proc., o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 14 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 29 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 32 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 77 proc., Švedijos kryptimi 1 proc.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
Į viršų