2024-02-05
Praėjusią savaitę Lietuvoje pasiektas naujas vėjo generacijos rekordas, elektros kaina mažėjo 21 procentu
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės net kelis kartus gerino generacijos rekordus. Itin vėjuoti orai kompensuoja dėl „EstLink 2“ gedimo šiuo metu sumažėjusias elektros importo galimybes iš Suomijos į Baltijos šalis.
Sausio 29 – vasario 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc. nuo 81,63 Eur / MWh iki 64,56 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusį ketvirtadienį vėjo jėgainės pasiekė rekordinę valandinę generaciją, tačiau jau šeštadienį šis rekordas buvo pagerintas – 20 valandą fiksuota net 1053 MW gamyba. Šeštadienis buvo itin vėjuotas, todėl vidutinė visos dienos vėjo generacija siekė daugiau nei 1 GW. Vėjuoti orai praėjusią savaitę lėmė, kad net 67 proc. viso Lietuvos suvartojimo padengė vietinė gamyba. Dėl to elektros kainos Lietuvoje mažėjo, nepaisant to, kad importo pajėgumai iš Suomijos yra stipriai apriboti. Estijos–Suomijos jungtis „EstLink 2“ sugedo sausio 26 d. ir gali būti remontuojama iki kovo 1 d.“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 6 proc. nuo 278 GWh iki 261 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 176 GWh elektros energijos – 19 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 147 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 26 proc. nuo 95 GWh iki 119 GWh. Šiluminės elektrinės generavo 17 proc. mažiau, nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 24 GWh iki 20 GWh. Hidroelektrinių gamyba išaugo 12 proc. – nuo 14 GWh iki 16 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 68 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 11 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 36 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 20 proc., nuo 176 GWh iki 142 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 82 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 4 proc. – iš Latvijos ir likę 13 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 21 proc. nuo 37 GWh iki 44 GWh. 60 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 40 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 30 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
