Naujienos

2021-01-11

Elektros kaina išaugo 36 %, beveik trečdalis Lietuvos eksporto tekėjo į Skandinaviją

Vakarų ir Šiaurės Europoje atšalus orams išaugusi elektros paklausa ir maža vėjo generacija visoje Europoje pakėlė kainas į dviejų metų aukštumas. Aukštesnės kainos Skandinavijoje lėmė perpus sumažėjusį importą per „NordBalt“ jungtį iš Švedijos į Lietuvą ir atsiradusį reikšmingą eksportą į Švediją iš Lietuvos, kuris sudarė trečdalį visų eksporto srautų Lietuvoje.
 
Sausio  4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Lietuvos rinkoje augo 36 % ir siekė 53,7 Eur / MWh ir buvo aukštesnė, nei bet kurią savaitę 2020 metais. Tokia pati vidutinė savaitės kaina buvo ir Švedijos pietinėje dalyje (SE4). Latvijoje ir Estijoje kainos augo 35 % ir siekė 53,5 Eur/ MWh.
 
„Pasibaigus šventiniam laikotarpiui praėjusi savaitė pagaliau turėjo visas penkias darbo dienas, tai atsiliepė ir suvartojimui, kuris Lietuvoje išaugo, lyginant su praėjusia savaitę, net 7 %. Prie išaugusio suvartojimo prisidėjo ne tik grįžimas į darbus, bet ir mažėjanti temperatūra. Šaltis ypač sukaustė Vakarų ir Šiaurės Europą, o Ispanijoje pirmą kartą per 30 metų net iškrito sniegas. Visa tai atsiliepė elektros sektoriui padidėjusia paklausa, ypatingai tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Skandinavijos šalys, kur gausu vartotojų, šildymui naudojančių elektros energiją. Nepaisant didelio vartojimo, praėjusią savaitė vėjo elektrinės gamino ženkliai mažiau: Lietuvoje vėjo gamyba mažėjo beveik perpus, panaši situacija buvo ir visame Baltijos jūros regione bei bendrai Europoje. Visų šių aplinkybių rezultatas – kainos Europoje pasiekė praėjusių dviejų metų aukštumas“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 % ir siekė 246 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 %, o vietos elektrinės užtikrino 32 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 79 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 35 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 20 %, hidroelektrinės – 24 %, kitos elektrinės – 22 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę augo 12 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 44 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtis augo 80 %, kitų elektrinių gamyba išliko stabili.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 11 %. 25 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 17 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 57 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 39 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 68 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 32 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 25 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 2 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 8 %, o Švedijos kryptimi – 32 %.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.