Naujienos

2024-06-25

Praėjusią savaitę Lietuvoje 11 valandų elektros gamyba viršijo suvartojimą

Praėjusią savaitę vietos elektros gamyba Lietuvoje 11 valandų buvo didesnė nei suvartojimas, o ketvirtadienio vidurdienį saulės ir vėjo elektrinės gamino virš 1500 MWh elektros energijos. Tai antras didžiausias per valandą Lietuvoje pagamintas elektros energijos kiekis iš atsinaujinančių išteklių šiais metais. 
 
Birželio 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc. nuo 89 Eur / MWh iki 95 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
 
„Praėjusią savaitę Lietuvoje dienomis vyravo atsinaujinančių išteklių elektros generacijai palankūs orai. Todėl išaugo vėjo elektrinių gamyba, o saulės elektrinių gamyba taip pat išliko aukšta. Ketvirtadienio vidurdienį bendra vėjo ir saulės elektrinių gamyba siekė daugiau nei 1500 MWh – didesnė valandinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje fiksuota tik šių metų gegužės 22 dieną. Didelė vėjo ir saulės generacija lėmė, kad 11 valandų ketvirtadienį ir penktadienį vietinė gamyba buvo didesnė nei šalies suvartojimas“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
 
A. Krasauskienės teigimu, karšti orai praėjusią savaitę sukėlė elektros tiekimo nutrūkimus keliose pietryčių Europos šalyse. 
 
„Penktadienį Balkanų regione situacija buvo itin sudėtinga. Dėl itin didelio karščio ir išaugusio elektros poreikio vėsinimui be elektros buvo likę milijonai žmonių“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 214 GWh iki 217 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 70 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 151 GWh elektros energijos, tai yra 19 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 127 GWh.
 
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 12 proc. nuo 56 GWh iki 49 GWh. Vėjo jėgainių gamyba augo 61 proc. nuo 30 GWh iki  48 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 8 proc. nuo 15 GWh iki 14 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino panašiai kaip ir praėjusią savaitę – 30 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 32 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 32 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus. 
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 35 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 18 proc. nuo 169 GWh iki 138 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, per Lenkiją buvo importuojama  22 proc. elektros, o per Latviją - 1 proc.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 18 proc. nuo 65 GWh iki 55 GWh. 74 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 26 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 24 proc. Lenkijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 96 proc. Lietuvos kryptimi.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.