2026-01-08
Rekordiškai vėjuotą gruodį elektros kainos sumažėjo 24 procentais
Praėjusį mėnesį Lietuvoje vėjo jėgainės gamino rekordiškai daug elektros energijos, tai prisidėjo prie elektros kainų mažėjimo. Gruodį vėjo elektrinės pirmą kartą per mėnesį pagamino daugiau nei pusę teravatvalandės elektros energijos. Kainas taip pat mažino užbaigti šiluminių elektrinių remontai ir kritęs elektros vartojimas šventiniu laikotarpiu mėnesio pabaigoje.
Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 24 proc. nuo 111 Eur / MWh iki 84 Eur / MWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo rekordinė vėjo gamyba, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Lietuvoje, šventinis laikotarpis mėnesio pabaigoje.
„Gruodį pirmą kartą Lietuvos istorijoje vėjo elektrinės per mėnesį pagamino net 503 GWh elektros energijos, tai padengė apie 42 proc. Lietuvos poreikio. Apie trečdalį šio kiekio vėjo jėgainės sugeneravo per paskutines septynias mėnesio dienas – šventiniu laikotarpiu. Įprastai tuo metu elektros vartojimas mažėja, o sutapimas su rekordiškai didele ir stabilia vėjo gamyba lėmė itin žemas elektros kainas. Pigiausia elektra buvo gruodžio 27 dieną, kai vidutinė paros kaina siekė vos 2,12 Eur / MWh“, – sako P. Kozlovas.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas pastebi, kad gruodžio mėnesį elektros kainų dinamika buvo permaininga ne tik dėl vėjo gamybos.
„Nors mėnesį pabaigėme su vėjo rekordais ir mažesnėmis kainomis, gruodžio pradžioje rinkos sąlygos buvo kitokios. Gruodžio 1 d. vidutinė elektros kaina siekė apie 195 Eur / MWh. Tam įtakos turėjo keli tuo metu sutapę veiksniai – šiluminių elektrinių remontai Lietuvoje ir Latvijoje bei dėl šaltesnių orų išaugęs elektros vartojimas. Remontams pasibaigus dar iki švenčių, elektrinės yra pasirengusios darbui tais laikotarpiais, kai vėjo gamyba sumažėja. Šiuo metu, sausio pradžioje, fiksuojame minimalų vėją ir išaugusį elektros poreikį. Labai svarbu, kad tokiais periodais visos šiluminės elektrinės Baltijos šalyse išliktų prieinamos“, – teigia P. Kozlovas.
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 74 Eur / MWh. Lenkijoje kaina siekė 117 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 30 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina gruodžio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 84 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 89 ir 90 Eur / MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1204 GWh. Bendrai Lietuvoje per gruodį buvo pagaminta 769 GWh elektros energijos – 36 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 566 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos poreikio*.
Daugiausiai pagamino vėjo elektrinės
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 65 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 62 proc. nuo 310 GWh iki 503 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 64 proc. nuo 26 GWh iki 9 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 117 GWh, hidroelektrinių generacija – 74 GWh, o kitų elektrinių generacija – 66 GWh.
Bendras importo kiekis sumažėjo 9 proc. nuo 678 GWh iki 618 GWh, palyginti su lapkričio duomenimis. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 62 proc., iš Latvijos 36 proc. ir 2 procentus
iš Lenkijos. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 64 proc. nuo 82 GWh iki 134 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 77 proc., 15 proc. į Latviją, o likę 8 proc. į Švediją.
* Pastabos:
1. „Litgrid“ mėnesio apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei poreikio ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos poreikį sudaro Lietuvoje suvartotas elektros energijos kiekis su kaupimo įrenginių (Kruonio HAE ir baterijų sistemų) užkrovimui suvartota elektros energija ir tinklų technologiniais nuostoliais.
