2025-12-08
Praėjusią savaitę elektros vartojimas ir kaina krito 5 proc.
Dėl šiltesnių orų susitraukęs elektros vartojimas lėmė 5 procentais mažesnes elektros kainas. Latvijoje ir Lietuvoje tebesitęsiant šiluminių elektrinių remontams, didesnį poveikį elektros kainai turėjo savaitgalį reikšmingai išaugusi vietos vėjo gamyba.
Gruodžio 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 5 procentais, nuo 143 Eur / MWh iki 135 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 113 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę šiek tiek atšilus orams ir sumažėjus elektros vartojimui, susitraukė ir vidutinė elektros kaina. Pirmomis gruodžio dienomis fiksavome nedidelę vėjo jėgainių gamybą, didesnę įtaką kainoms turėjo šiluminių elektrinių generacija ir importo srautai. Tačiau savaitgalį pakilus vėjui ir dar labiau sumažėjus elektros paklausai, vidutinės kainos nukrito iki maždaug 60 Eur / MWh. Toliau vykstant remontams Lietuvos ir Latvijos šiluminėse elektrinėse, vietos pasiūla išlieka sumažėjusi. Darbai Elektrėnų komplekse turėtų baigtis kitą savaitę, gruodžio 18 d., o Rygos šiluminės elektrinės remonto pabaiga atidėta iki šio šeštadienio“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. nuo 286 GWh iki 271 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 48 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 131 GWh elektros energijos – 3 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 135 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 14 proc. nuo 63 GWh iki 71 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba sumažėjo 33 proc. nuo 38 GWh iki 26 GWh. Hidroelektrinės pagamino 19 GWh, o kitos elektrinės gamino 14 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 55 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 20 proc., hidroelektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 57 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 11 proc. nuo 171 GWh iki 189 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 59 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 38 proc., o likę 3 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 3 proc. nuo 17 GWh iki 16 GWh. 100 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 52 proc. Lenkijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 95 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
