2025-12-04
Lapkritį atšalę orai didino elektros vartojimą, gamyba mažėjo, kaina augo 5 procentais
Praėjusį mėnesį vietos elektrinės pagamino mažiausiai elektros šiemet. Tai lėmė elektrinių remontai, minimali saulės elektrinių gamyba ir mažėjusi vėjo jėgainių generacija. Mėnesio gale paspaudę šalčiai priminė, kad šildymo reikmėms naudojama vis daugiau elektros energijos. Nepaisant to, vidutinė mėnesio elektros kaina augo nežymiai – 5 procentais.
Lapkričio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 5 proc. nuo 105 Eur / MWh iki 111 Eur / MWh.
Pasak Deivido Šikšnio, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo sumažėjusi pasiūla, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Lietuvoje, saulės ir vėjo generacijos mažėjimas bei išaugęs vartojimas, kurį lėmė mėnesio pabaigoje atšalę orai.
„Nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 18 d. remontuojamas Elektrėnų komplekso 9 blokas, neplanuotai ilgai trunka ir Rygos šiluminės elektrinės remontas. Įprasta, kad sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, būtent šios elektrinės užtikrindavo didelę dalį poreikio. Be to, lapkritį saulės elektrinių generacija sumenko iki minimalių kiekių, kurie nesiekdavo net 1 proc. dienos suvartojimo. Taip pat po vėjuoto spalio šiek tiek mažiau gamino vėjo jėgainės. Visų tipų elektrinių generacija Lietuvoje sudarė apie 51 proc. suvartojimo, o likusią dalį importavome. Paskutinį kartą tiek elektros importuota dar 2023 m. lapkritį“, – sako Deividas Šikšnys.
„Litgrid“ Rinkos plėtros vadovas pastebi, kad elektros rinką praėjusį mėnesį veikė ne tik sumažėjusi pasiūla, bet ir išaugusi paklausa.
„Antroje lapkričio pusėje spustelėję šalčiai lėmė reikšmingai išaugusį elektros vartojimą dėl augančio poreikio šildytis. Jei mėnesio pradžioje per dieną Lietuvoje buvo suvartojama 35 GWh, mėnesio gale šis skaičius jau siekė 42 GWh. O valandinis suvartojimas lapkričio 24 d. buvo perkopęs net 2100 MW ribą, kuri įprastai pasiekiama tik šalčiausiomis žiemos dienomis. Tikėtina, kad žiemą fiksuosime naujus vartojimo rekordus, o šalčių metu lankstiems vartotojams ir gamintojams reiks įdėmiau stebėti elektros kainas rinkose“, – teigia D. Šikšnys.
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 96 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje kainos išaugo iki 124 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 30 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina lapkričio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 111 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 89 ir 105 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1106 GWh. Palyginti su spaliu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį padidėjo 14 proc. Bendrai Lietuvoje per lapkritį buvo pagaminta 566 GWh elektros energijos – 26 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 763 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Daugiausiai pagamino vėjo elektrinės
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 55 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija mažėjo 19 proc. nuo 385 GWh iki 310 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 70 proc. nuo 85 GWh iki 26 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 111 GWh, hidroelektrinių generacija – 63 GWh, o kitų elektrinių generacija – 56 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 54 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą išaugo 57 proc. nuo 432 GWh iki 678 GWh, palyginti su spalio duomenimis. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 65 proc., iš Latvijos 30 proc. ir 5 procentus iš Lenkijos. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 38 proc. nuo 131 GWh iki 82 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 82 proc., 13 proc. į Latviją, o likę 5 proc. į Švediją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
