Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-08-04

Elektrinių stygių 2025 m. sumažintų didelė baterija

Šio dešimtmečio viduryje Lietuvos energetikos sistemoje turės atsirasti 340 MW lanksčių elektros gamybos pajėgumų, o jiems į pagalbą – 200 MW energijos kaupiklis – baterija. Be pastarojo, elektros gamybos įrenginių poreikis išaugtų kone du kartus. Tai rodo nauji skaičiavimai, kuriuos „Litgrid“ užsakymu atliko Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai.
Lietuvos elektros energijos poreikis auga kartu su šalies ekonomika. Tuo metu elektrinių parkas šalyje sensta ir palaipsniui traukiasi, šiuos procesus spartina ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl du trečdalius šalyje suvartojamos elektros energijos Lietuva importuoja. Augant elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumams, atsiranda ir didesnis energijos balansavimo poreikis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atlikta ir viešai konsultacijai „Litgrid“ pateikta studija rodo, kad 2025 m., siekdami išlaikyti patikimą energijos sistemą, šalyje turėsime įrengti 340 MW galios patikimų, lanksčių elektros energijos gamybos įrenginių, bei 200 MW galios bateriją.
Palyginti, 340 MW galios elektros gamybos įrenginiai yra beveik trys su puse Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės, arba du trečdaliai šalyje šiuo metu pastatytų vėjo jėgainių galios. Be energijos kaupiklio elektros gamybos poreikis galėtų išaugti ir iki 610 MW.
200 MW galios ir 600 MWh talpos modernus energijos kaupimo įrenginys ne tik leistų balansuoti tinklą atsinaujinančios energetikos amžiuje. Jis taip pat galėtų į tinklą patiekti trūkstamą energijos kiekį gedimo ar ekstremalios situacijos atveju. Baterijų sistemos įrengimo galimybė yra numatyta ir Vyriausybės „Ateities DNR“ ekonomikos skatinimo programos įgyvendinimo plane.
Baterijoje sukaupta energija yra pasiekiama itin greitai, tad kaupiklis galėtų pavaduoti kitus energijos gamybos įrenginius tol, kol šie įsijungtų ar padidintų į tinklą tiekiamos energijos kiekį. Taip įrenginys leistų sistemos stabilumą palaikyti pasitelkiant platesnį elektrinių parką, nei būtų įmanoma be baterijos.
Atnaujinta studija
Tai, kad energijos sistemai prireiks patikimos elektros gamybos įrenginių, „Litgrid“ nustatė dar 2018 m. Nuo tol buvo tobulinamas metodas, kaip tiksliau prognozuoti energetikos sistemos poreikius ateityje.
Pernai „Litgrid“ užsakymu KTU mokslininkai suskaičiavo galimai susiformuosiantį trūkumą nauju, tikimybiniu metodu. Tai reiškia, kad mokslininkai energijos trūkumą skaičiavo ne aritmetiškai, o virtualiai modeliavo galimai susidarysiančias situacijas. Tuomet buvo įvardinta, kad, nors šiuo metu energijos sistema yra patikima, 2025 m. šalyje susidarys 410 MW patikimų elektros gamybos pajėgumų trūkumas.
Atsižvelgdamas į šiuos studijos rezultatus, Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas ir taip įtvirtino būtinybę užtikrinti energijos sistemos patikimumą. Įstatyme pirmą kartą buvo įrašytas elektros sistemos patikimumo rodiklis: vadinamoji tikėtina apkrovos praradimo tikimybė (angl. Lost of Load Expectation, LOLE) negali viršyti 8 valandų per metus.
Gausiai energiją importuojančios Lietuvos rinkoje ekonominės sąlygos investicijoms į elektrines nėra palankios, todėl Energetikos ministerija pradėjo ruošti schemą, leisiančią paskatinti trūkstamų elektros gamybos įrenginių statybas.
Schema turėtų užtikrinti, kad elektros energetikos sistema liks patikima net ir ekstremaliomis sąlygomis, nepaisant senstančio elektrinių parko, augančių ekonomikos energijos poreikių, būtinybės balansuoti atsinaujinančius energijos išteklius ir transporto bei kitų sektorių elektrifikacijos.
Naujų įrenginių statybas tikimasi paskatinti rengiant technologiškai neutralius aukcionus. Jie turėtų leisti valstybei rasti ir pigiausią tinkamą technologiją. Tačiau šį paramos modelį Lietuva turi suderinti su Europos Komisija. Briuselis turi įsitikinti, kad parama neiškraipys konkurencinės aplinkos.
Šio proceso metu vertinami ir metodai, kaip susidaręs poreikis buvo apskaičiuotas. Todėl anksčiau skaičiavimams naudotas KTU mokslininkų modelis šiemet buvo pakoreguotas atsižvelgiant į Europos perdavimo sistemų operatorių asociacijos (ENTSO-E) nustatytas gaires.
Pagal europinius standartus
Korekcijos į skaičiavimus įnešė daugiau tikslumo. Atsinaujinantys ištekliai, anksčiau vertinti pagal 2013-17 m. pagamintos energijos vidurkį, dabar įvertinti pagal ENTSO-E standartą, sudarant vadinamąsias chronologines eilutes. Tai reiškia, kad užuot pasikliovę aritmetiniais vidurkiais, mokslininkai kūrė galimos įvykių eigos simuliacijas. Vietoje vidurkių laiko eilutės sudarytos ir vertinant hidroelektrinių galią, bei elektros energijos paklausos valdymo galimybes.
Šiųmetėje studijoje patikslintas klimato įtakos elektros energijos sistemai vertinimas. Joje įvertinti trijų tipų klimato metai, vietoje vienerių: metai, kai hidroelektrinių ir saulės bei vėjo jėgainių gamyba menka, o elektros paklausa didelė; kai gamyba ir paklausa yra arti vidurkio; bei kai energijos poreikis nedidelis, o klimato sąlygos yra palankios gamybai iš saulės, vėjo ir vandens.
Į modelį taip pat įtraukti ne tik neplanuoti, bet ir prieš metus nevertinti planiniai elektros energijos įrenginių atsijungimai.
Pagerintas modelis leido pastebėti galimas situacijas, kuomet Lietuvos elektros energetikos sistema kurį laiką veiktų arba neturėdama pakankamai rezervų, arba susidurtų su energijos trūkumu, t. y. dažnio valdymo problemomis. O pastarosios reiškia, kad sistemos operatorius tokiu atveju turėtų imtis dažnio valdymo priemonių, tarp kurių – ir priverstinis dalies energijos vartotojų atjungimas nuo tinklo.
Šiuos KTU mokslininkų atliktus skaičiavimus tikrino samdyti konsultantai – „FTI France“ („Compass Lexicon“). „Litgrid“ dėl šios studijos rezultato atliko dvi savaites trukusią viešą konsultaciją. Sistemos adekvatumą perdavimo sistemos operatorius įpareigotas stebėti nuolat, skaičiavimai ir toliau bus atliekami kasmet.
Ekspertinio komentaro autorius – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
 
Į viršų