2025-05-09
„Litgrid“ pirmojo ketvirčio rezultatai: pasiekta energetinė nepriklausomybė, užtikrintas patikimas elektros perdavimas
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2025 m. pirmąjį ketvirtį – vasario 9 dieną – sėkmingai atliko daugiau nei 10 metų planuotą Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa. Pirmuosius tris šių metų mėnesius toliau užtikrintas elektros tiekimo patikimumas. Dėl laikinų veiksnių elektros energijos balansavimo rinkoje bendrovė patyrė nuostolį, tačiau koreguoti finansiniai rezultatai buvo geresni, nei tuo pačiu metu pernai.
„Šių metų vasarį be jokių trikdžių nutraukę ryšius su Rusijos valdoma elektros sistema prisijungėme prie kontinentinės Europos tinklų. Sinchronizacijos data – vasario 9-oji – Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu jau įėjo į istoriją kaip Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Įgyvendindami sinchronizacijos programos pastarąjį ketvirtį baigėme ne vieną svarbų projektą, stiprinantį Lietuvos elektros perdavimo tinklą: įjungėme antrąjį sinchroninį kompensatorių Alytuje, elektros perdavimo liniją Kruonio HAE–Bitėnai, baigėme Neries pastotės rekonstrukcijos, linijos Darbėnai–Bitėnai statybos ir dažnio stabilumo vertinimo sistemos projektus“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Pasak jo, metų pradžioje taip pat žengti reikšmingi žingsniai dėl kitų strateginių projektų įgyvendinimo.
„Gavome statybą leidžiančius dokumentus ir pasirašėme rangos darbų sutartį naujai statomos Kuprioniškių transformatorių pastotės prijungimui prie elektros perdavimo tinklo. Šie darbai užtikrins elektros tiekimą naujajam technologijų parkui „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje. Taip pat baigėme rengti „Harmony Link“ sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, o praėjusį mėnesį pradėjome jungties projektavimo darbus“, – sako „Litgrid“ vadovas.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis metų pradžioje sumažėjo. 2025 m. pirmąjį ketvirtį perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 2,683 TWh, tai 3,6 proc. mažiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai perduota 2,782 TWh.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2025 m. pirmąjį ketvirtį nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (angl. AIT – average interuption time) siekė 0,01 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (angl. ENS – energy not supplied) sudarė 0,22 MWh. Palyginti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas atitinkamai buvo 96,8 proc. ir 99,4 procentai. „NordBalt“ jungties prieinamumas sumažėjo dėl kovo pabaigoje įvykusio gedimo keitiklyje Švedijoje.
Finansiniai rezultatai
Neaudituotais duomenimis, 2025 m. pirmąjį ketvirtį „Litgrid“ pajamos siekė 108,7 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jos buvo 4 proc. mažesnės.
Pajamos už elektros perdavimą (pajamose įskaitant 2025 m. tarifo mažinimui panaudotas 8,6 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukas) mažėjo 2 proc. iki 37,1 mln. Eur. dėl 3,6 proc. mažesnio perduoto elektros energijos kiekio.
Pajamos už papildomas paslaugas didėjo 21 proc. iki 49,2 mln. Eur. Pagrindinė pokyčio priežastis – VERT nustatyta 28 proc. didesnė papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo kainos.
Balansavimo veiklos pajamos mažėjo 45 proc. iki 18,7 mln. Eur dėl mažesnės pardavimo kainos. „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas.
2025 m. pirmojo ketvirčio pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), atlikus koregavimus dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtintų dydžių bei eliminuojant kitą netipinį pelną ar nuostolį, siekė 14,2 mln. EUR. Palyginti, 2024 m. pirmojo ketvirčio koreguotas EBITDA buvo 12,5 mln. Eur. Koreguotas 2025 m. pirmojo ketvirčio grynasis pelnas siekė 8,2 mln. Eur, 14 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai koreguotas grynasis pelnas buvo 7,2 mln. Eur. Koreguotus pelno rodiklius daugiausia didino išaugusi investicijų grąža dėl išaugusios reguliuojamo turto vertės bei didesnės investicijų grąžos normos.
2025 m. pirmojo ketvirčio bendrovės nekoreguotas EBITDA buvo neigiamas (-27,8) mln. Eur, pernai tuo pačiu metu nekoreguotas EBITDA siekė 29,4 mln. EUR. Nekoreguotas grynasis nuostolis 2025 m. pirmąjį ketvirtį siekė (-27) mln. Eur, kai 2024 m. sausį–kovą grynasis pelnas siekė 21,5 mln. Eur. Neigiamus nekoreguotus pelno rodiklius daugiausia lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis. VERT balandžio 30 d. priėmė nutarimą dėl naujo neplanuoto pelno pasidalinimo mechanizmo, pagal kurį elektros gamintojų iš elektros balansavimo paslaugų uždirbtu neplanuotu pelnu bus mažinama papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji. Tokiu būdu elektros vartotojams bus amortizuojamas tarifo augimas dėl didesnių papildomų paslaugų sąnaudų. Pagal papildomų paslaugų kainodarą, praėjusių metų papildomų paslaugų rezultatas įvertinamas nustatant vėlesnių metų papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją, todėl kelerių metų laikotarpyje šios veiklos rezultatas yra nulinio pelningumo.
„Litgrid“ 2025 m. pirmojo ketvirčio investicijos siekė 41,2 mln. Eur, iš jų 58 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 42 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai, veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo 31,3 mln. Eur ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, buvo 4 proc. didesnės. Gautos perkrovų valdymo įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, jų panaudojimas yra reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 2019/943 ir Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika. Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos daliniam bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
