Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-03-08

Išaugus kainoms Skandinavijoje, importas per „NordBalt“ mažėjo, elektra pabrango trečdaliu

Praėjusią savaitę išaugus elektros kainoms Švedijos pietinėje prekybos zonoje,  Lietuvos importas per „NordBalt“ jungtį smuko trečdaliu, atsirado eksportas į Švedijos pusę. Didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje padidėjo.
 
Kovo 1–7 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje kilo 15 % iki 48,4 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje savaitės kaina kilo 11 % iki 46,7 Eur/MWh.
 
„Per „NordBalt“ –  tiesioginę jungtį su Švedijos ketvirtąja prekybos zona – Lietuva yra reikšmingai veikiama rinkos situacijos Danijoje ir Švedijoje, kur kainoms didžiausią įtaką turi vėjo elektrinių gamyba. Tai buvo ypač akivaizdu praėjusią savaitę.  Vyraujant mažai vėjo generacijai Šiaurės jūros regione, kainos Švedijos ketvirtoje zonoje išaugo beveik trečdaliu, tuo pačiu atsirado itin dinamiški mainai tarp Šiaurės šalių ir Vokietijos:  vidurdienį Vokietijoje elektros gamybai iš saulės pasiekiant maksimumą šalies importas  mažėja, o tamsiu paros metu – išauga. Visa tai atsiliepė srautams „NordBalt“ jungtyje, kurios išnaudojimas importui iš Švedijos sumažėjo nuo 71 % iki 48 %, o išnaudojamas eksportui išaugo nuo 0 % iki 7 %. Elektros eksportas iš Lietuvos į Švediją nėra dažnas reiškinys ir paprastai jis susijęs su išaugusiomis rinkos kainomis“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 % ir siekė 250 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išliko stabili, o vietos elektrinės užtikrino 31 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 78 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 19 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 40 %, hidroelektrinės – 22 %, kitos elektrinės – 16 % elektros energijos, saulės elektrinės 2 %. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę augo 2 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 1 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 10 %, o kitų elektrinių gamyba mažėjo 16 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išliko stabilus jau antrą savaitę iš eilės. 20 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 24 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 56 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 8 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 84 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 16 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 54 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 1 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 48 %, o Švedijos kryptimi – 7 %.
 
* Pastabos:
 
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
 
Į viršų