2025-08-04
Auganti vėjo gamyba lėmė elektros kainų mažėjimą
Lietuvoje praėjusią savaitę nežymiai išaugus vėjo jėgainių gamybai elektros kainos sumažėjo. Importas sudarė pusę šalies poreikio, kitą pusę pagamino vietos elektrinės.
Liepos 28 – rugpjūčio 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 8 proc. nuo 56 Eur / MWh iki 52 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje šiek tiek mažesnė – 42 Eur / MWh.
„Pastaruoju metu fiksavome minimalią vėjo jėgainių generaciją, tačiau praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba pradėjo augti ir pasiekė 35 GWh. Nors šis kiekis vis dar yra nedidelis, tai lėmė elektros kainų mažėjimą. Tiesa, permainingi orai lėmė ir kainų svyravimus. Vėjuotą antradienį vidutinės elektros kainos nukrito iki vos 13 Eur / MWh, o penktadienį nurimus vėjui elektros kainos pasiekė 93 Eur / MWh – tai didžiausia dienos kaina nuo birželio vidurio. Didelę įtaką Lietuvos kainoms turi ir rinkos sąlygos Šiaurės Europoje. Praėjusią savaitę pusę šalies elektros poreikio pagamino vietos elektrinės, o kitą pusę importavome iš Švedijos ir Suomijos per Baltijos šalis.“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko panašus, kaip ir prieš savaitę – 206 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 52 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 107 GWh elektros energijos – 11 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 97 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 28 proc. nuo 57 GWh iki 41 GWh. Vėjo jėgainių generacija augo daugiau nei du kartus nuo 14 GWh iki 38 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba siekė 12 GWh. Hidroelektrinės pagamino 11 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 38 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 35 proc., šiluminės elektrinės – 11,4 proc., hidroelektrinės – 10,3 proc., o kitos elektrinės – 5,3 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 50 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis mažėjo 11 proc. nuo 154 GWh iki 137 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 50,7 proc. iš Latvijos, 47,7 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 1,6 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 15 proc. nuo 35 GWh iki 29 GWh. 83 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 11 proc. į Skandinaviją, o likęs 6 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 85 proc. Lenkijos kryptimi ir 9 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
