2024-08-02
Liepą daugiausia elektros gamino saulės elektrinės, dėl karščių augo elektros suvartojimas, kaina didėjo 7 procentais
Karšti orai pirmąją liepos mėnesio pusę lėmė toliau augantį elektros energijos suvartojimą. Saulės elektrinės gamino daugiausiai elektros, tačiau jų gamyba šiek tiek sumažėjo, palyginti su birželiu. Mėnesio pradžioje dėl darbų Švedijoje buvo ribojama „NordBalt“ elektros jungtis, o dėl didelio kainų skirtumo regione net ir sumažėjus ribojimui importas į Lietuvą išliko maksimalus.
Liepos mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 7 procentais – nuo 92 Eur / MWh iki 98 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.
Pasak Ramūno Bikulčiaus, „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo, elektros kainų pokyčius praėjusį mėnesį lėmė keletas veiksnių: dėl karštų orų pakilęs elektros suvartojimas, sumažėjusi saulės elektrinių generacija ir maksimaliai išnaudotos galimybės importuoti iš Švedijos.
„Liepą toliau fiksavome dėl besitęsiančių karščių kylantį elektros suvartojimą. Rinkoje esant saulės generacijos pertekliui, vidurdienį sumažėjusios elektros kainos skatina rinkos dalyvius akumuliuoti elektros energiją kaupimo įrenginiuose. Pavyzdžiui, liepos 29 d. 15 valandą Lietuvos faktinis elektros energijos poreikis (su Kruonio HAE) pasiekė 2260 MWh ir buvo labai artimas faktiniam šalies visų laikų valandiniam suvartojimo (be Kruonio HAE) rekordui 2280 MWh, užfiksuotam 2024 m. sausio 8 d. 9 valandą. Nepaisant to, kad liepą saulės elektrinės gamino daugiausia elektros Lietuvoje, lyginant su birželio mėnesiu, jų gamyba sumažėjo dešimtadaliu“, – sako R. Bikulčius.
„Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo teigimu, elektros energijos gamybą lemia ir orų pokyčiai.
„Trumpėjantis šviesos laikotarpis paroje, dideli karščiai, mažinantys saulės modulių efektyvumą ir didesnis debesuotumas lėmė mažesnę gamybą liepos mėnesį, lyginant su birželio ar gegužės mėnesiais. Įpusėjus vasarai vandens rezervai Skandinavijoje išliko didesni pastaruosius kelerius metus, todėl elektros kainos Šiaurės šalyse yra ženkliai mažesnės nei likusioje Europoje. Liepos mėnesio antroje pusėje sumažėjo „NordBalt“ jungties pralaidumų ribojimai, tačiau importo srautas liko pilnai užpildytas ir jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 99 proc. Lietuvos kryptimi“, – sako R. Bikulčius.
Jis pastebi, kad liepos mėnesį 18 kartų susidarė neigiamos valandinės kainos. Birželį neigiamos valandinės kainos formavosi 16 kartų. Tačiau balandį ir gegužę jos susidarė atitinkamai 25 ir 36 kartus.
„Atsižvelgiant į kainų dinamiką, liepos mėnuo Lietuvoje pasižymėjo itin ryškiu vakariniu kainos piku, kai nusileidus saulei ir sumažėjus saulės generacijai elektros poreikis išlieka aukštas, todėl per trumpą laiko tarpą reikia paleisti kitus gamybos pajėgumus. Lietuvos laiku tai atitinka 22:00–23:00 valandą“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas.
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina išliko brangiausia Baltijos jūros regione ir siekė 109 Eur / MWh. Didžiausias kainos pokytis fiksuotas Suomijoje, kur elektros kainos mažėjo 53 proc. – nuo 36 Eur / MWh iki 17 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina liepos mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 98 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 305 ir 98 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 979 GWh. Palyginti su birželiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 4 procentais. Bendrai Lietuvoje per liepą buvo pagaminta 626 GWh elektros energijos – 6 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 592 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Daugiausiai gamino saulės elektrinės
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, saulės jėgainės liepą gamino daugiausiai – apie 34 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija lyginant su birželiu mažėjo beveik dešimtadaliu nuo 235 GWh iki 214 GWh. Vėjo elektrinių gamyba augo 19 proc. nuo 150 GWh iki 178 GWh. Hidroelektrinių generacija taip pat augo 23 proc. nuo 65 GWh iki 80 GWh. Šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba augo 3 proc. nuo 92 GWh iki 96 GWh. Kitų elektrinių generacija augo 22 proc. iki 58 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 47 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 696 GWh, palyginti su birželio duomenimis, jis augo 8 proc. nuo 642 GWh. Liepą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 73 proc., o iš Lenkijos importuota 24 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 6 proc., palyginti su birželio mėnesiu, nuo 221 GWh iki 235 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 78 proc., o likę - 22 proc. į Lenkiją.
* Pastabos:
1. „Litgrid“ mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
