Naujienos

2018-03-19

Vasario mėnesio elektros rinkos apžvalga

Vidutinė vasario mėnesio „Nord Pool“  sistemos kaina augo 20 proc. ir siekė 39,6 Eur/MWh. Kainos didėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, kai mėnesio pabaigoje smarkiai paspaudus šalčiams ženkliai išaugo suvartojimas. Labiausiai kaina augo Vokietijoje ir Danijoje (DK2) – atitinkamai 36 proc. ir 27 proc., tuo tarpu aukščiausia kaina regione išliko Lenkijoje, kur vidutinė sausio mėnesio kaina siekė 44,3 EUR/MWh.
 
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vasarį augo 16 proc. ir siekė 43,5 EUR/MWh. Palyginti su praėjusių metų vasario mėnesiu, kaina buvo 19 proc. aukštesnė.
 
 
Vasarį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1 839 GWh elektros, 13 proc. mažiau nei sausį. Didžiąją dalį elektros – 50 proc. – pagamino Estija, 42 proc. – Latvija, o tik 8 proc. – Lietuva. Didžiausią dalį – 1 119 GWh (61 proc.) – pagamino šiluminės elektrinės, hidroelektrinės pagamino 332 GWh (18 proc.), vėjo jėgainės – 88 GWh (5 proc.), 300 GWh (16 proc.) – kitos elektrinės.
 
Vasarį Lietuvos elektrinėse buvo pagaminta 141 GWh elektros energijos.  Lyginant su sausio mėnesiu, gamyba sumažėjo 12 proc., o su 2017 metų vasario mėnesiu, gamyba buvo 32 proc. mažesnė. Lietuvoje 12 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba, vėjo elektrinės gamino 59 proc. mažiau,  o šiluminių elektrinių gamyba didėjo 175 proc.
 
Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra Baltijos šalyse buvo 5 laipsniais žemesnė nei sausį, o įvertinus mėnesio dienų skaičių elektros paklausa Baltijos šalyse vidutiniškai didėjo 4 proc. ir siekė 2365 GWh. Labiausiai elektros poreikis didėjo Estijoje – 7 proc. ir siekė 802 GWh, o Latvijoje ir Lietuvoje elektros poreikis augo 3 proc. ir siekė atitinkamai 646 GWh ir 917 GWh. 
 
Vasarį Lietuva importavo 89 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 30 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos – 26 proc. Elektros importas iš trečiųjų šalių siekė 41 proc., o importas iš Lenkijos sudarė 3 proc. visos importuotos elektros energijos.