Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-02-10

Didmeninė elektros kaina – beveik dvigubai mažesnė, nei pernai tuo pačiu metu

Vasario 3 – 9 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 13 % iki vidutinės 27,3 Eur/MWh ir išlieka 46 % mažesnė nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 15 % ir siekė 16,3 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos krito vienodai po 13 %, Lenkijoje kaina išliko tolygi praėjusios savaitės kainai, o tuo tarpu Švedijos 4-oje zonoje kaina augo 2 %.
Baltijos šalys kartu pasigamino 68 % viso jų elektros energijos suvartojimo (415 GWh) – tai 14 % mažiau nei praėjusią savaitę. Generacija ketvirtadaliu augo tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje krito atitinkamai 16 % ir 21 % - tam įtakos turėjo šių dviejų šalių šiluminių elektrinių gamybos apimčių mažėjimas. Pagrindinės šiluminės elektrinės kartu gamino 79 % visos Baltijos šalių generacijos. Generacijos augimui Lietuvoje įtakos turėjo išaugusi gamyba visų tipų elektrinėse.
Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba augo 50 %, hidroelektrinių gamyba - 27 %, o šiluminių elektrinių gamyba 22 % sumažėjo. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje augo 74 % iki 141 MWh, Latvijoje - 100 % iki 24 MWh, o Lietuvoje - 32 % iki 192 MWh gamybos. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 %.
Estijos vietinė generacija užtikrino 105 % viso šalies poreikio (208 GWh generacija iš 198 GWh poreikio), Latvijos – 85 % (131 GWh iš 155 GWh) ir Lietuvos – 29 % (76 GWh iš 261 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo ketvirtadaliu. Labiausiai – trimis ketvirtadaliais - augo hidroelektrinių gamyba. Tuo tarpu vėjo elektrinių ir šiluminių elektrinių gamyba augo atitinkamai 32 % ir 9 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra praėjusią savaitę: vėjo elektrinės pagamino 43 %, šiluminės elektrinės - 42 %, o hidroelektrinės 15 % viswp .
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 70 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 1 %. Importo struktūra: 33 % iš trečiųjų šalių, 45 % iš Švedijos ir 22 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 19 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 98 % Lenkijos ir 2 % Latvijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 70 %, o Lietuvos kryptimi nebuvo išnaudojamas. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 95 %, o Švedijos kryptimi nebuvo išnaudojamas. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 28 %, o Latvijos kryptimi – 2 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 33 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos 2 %.
Į viršų