Naujienos ir įvykiai

Nepaisant brangimo, kainos išliko žemame lygyje
2020-01-20

Nepaisant brangimo, kainos išliko žemame lygyje

Sausio 13 – sausio 19 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 5 % iki vidutinės 30,6 Eur/MWh kainos, tačiau išlieka atitinkamai 44 % ir 22 % mažesnė kaina nei 2019 ir 2018 metų kaina tuo pačiu laikotarpiu. Artimiausiose prekybos zonose - Baltijos šalyse kainos augo vienodai, o  Lenkijoje – kainos augimas buvo didžiausias, kur fiksuotas vidutinis 10 % kainos augimas, tuo tarpu Švedijoje kainos krito 6 %.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 67 % visos jų suvartotos elektros energijos. Generacija Lietuvoje ir Estijoje kilo atitinkamai 26 % ir 4 %, tuo tarpu Latvijos generacija krito 8 % - mažėjo šiluminių elektrinių gamyba. Lietuvos ir Estijos generacijos kilimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių padidėjimas. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba kilo 50 %, hidroelektrinių gamyba kilo 7 %, o šiluminių elektrinių gamyba krito 1 %.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 114 % viso šalies poreikio (231 GWh generacija iš 203 GWh poreikio), Latvijos – 72 % (112 GWh iš 156 GWh), Lietuvos – 29 % (76 GWh iš 266 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija kilo 26 %. Šalies vėjo elektrinių generacija augo 79 %, šiluminių elektrinių generacija 8 %. Tik hidroelektrinių generacija krito 13 % - Kauno hidroelektrinė gamino trečdaliu mažiau, o Kruonio HAE gamybą didino 16 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės 45 %, šiluminės elektrinės 14 % ir hidroelektrinės 14 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 71 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas išaugo 1 %. Importo struktūra: 43 % iš trečiųjų šalių, 39 % iš Švedijos, 19 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 11 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 91 % Lenkijos, 8 % Latvijos ir 1 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 66 %, o Lietuvos kryptimi - 3 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 76 %, o Švedijos kryptimi 1 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 28 %, o Latvijos kryptimi – 5 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 34 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 0 %.
 
Į viršų