Naujienos ir įvykiai

Elektros paklausa po švenčių augino kainą
2020-01-13

Elektros paklausa po švenčių augino kainą

Sausio 6 – sausio 12 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 7 % iki vidutinės 29,2 Eur/MWh kainos, tačiau išlieka žemame lygyje - atitinkamai 48 % ir 19 % mažesnė nei 2019 ir 2018 metų kaina tuo pačiu laikotarpiu.
Artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje – kaina labiausiai augo Lenkijoje, kur fiksuotas vidutinis 39 % brangimas. Tuo metu Švedijoje kaina augo dešimtadaliu, o Baltijos šalyse ir Suomijoje – 7 %.
Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo sumažėjusi vėjo ir hidroelektrinių generacija bei po šventinio laikotarpio išaugęs suvartojimas visame regione.
Baltijos šalys kartu pasigamino 64 % viso jų elektros energijos suvartojimo (404 GWh). Nepaisant beveik penktadaliu išaugusio suvartojimo, generacija Latvijoje ir Lietuvoje krito atitinkamai 12 % ir 34 %. Tuo metu Estijos generacija išaugo 140 % - gamybą ženkliai didino šiluminės elektrinės. Latvijoje ir Lietuvoje generacijos kritimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių sumažėjimas bei Latvijoje kritusi hidroelektrinių generacija. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba krito 59 %, o šiluminių elektrinių gamyba augo 42 %.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 111 % viso šalies poreikio (223 GWh generacija iš 200 GWh poreikio), Latvijos – 75 % (121 GWh iš 162 GWh) ir Lietuvos – 23 % (60 GWh iš 266 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija krito trečdaliu. Šalies vėjo elektrinių generacija sumažėjo 61 %, 20 % krito šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių generacija augo 85 %: Kauno hidroelektrinė gamino 51 % daugiau, o Kruonio HAE gamybą didino beveik dvigubai. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės pagamino 32 %, šiluminės elektrinės – 18 %, hidroelektrinės - 20 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 77 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas išaugo 13 %. Importo struktūra: 61 % iš trečiųjų šalių, 31 % iš Švedijos, 9 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 21 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 89 % Lenkijos, 8 % Latvijos ir 3 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %, o Lietuvos kryptimi - 6 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 59 %, o Švedijos kryptimi - 1%. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 11 %, o Latvijos kryptimi – 4 %; Latvijos kryptimi iš Estijos – 22 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 0 %.
 
Į viršų