2020-02-17
Itin išaugusi vėjo generacija pralaidumų apribojimų metu išlaiko žemesnes kainas Baltijos šalyse
Didmeninės elektros kainos išliko žemame lygyje, o vėjuoti orai lėmė, kad praėjusią savaitę 46 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio užtikrino vietinė generacija.
Vasario 10 – 16 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo 6 % iki vidutinės 28,9 Eur/MWh. Vis dėlto tai 37 % mažesnė kaina nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 24 % ir siekė 12,4 Eur/MWh, o Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 9 % iki 29,8 Eur/MWh, Lenkijoje kaina krito 5 % iki 42,1 Eur/MWh. Tuo metu Švedijos 4-oje zonoje kaina krito net 18 % iki vidutinės 16,3 Eur/MWh kainos. Elektros energijos kainos skirtumą tarp Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių lėmė išduoti mažesni pralaidumai tarp Lietuvos ir Latvijos dėl vykdomų remontų bei sumažėjusios Estijos vietinės generacijos.
Baltijos šalys kartu pasigamino 55 % viso jų elektros energijos suvartojimo (325 GWh) – tai 2 % mažiau, nei praėjusią savaitę. Generacija augo tik Lietuvoje (43 %), o Latvijoje ir Estijoje krito antrą savaitę iš eilės atitinkamai 12 % ir 24 %. Estijos generacijos kritimui įtakos turėjo šiluminių elektrinių gamybos apimčių sumažėjimas dėl vykdomų remontų, o Latvijoje mažėjo visų tipų elektrinių generacija išskyrus vėjo.
Nepaisant gamybos sumažėjimo, pagrindinės šiluminės elektrinės kartu generavo 46 % visos Baltijos šalių generacijos. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba augo 52 %, hidroelektrinių gamyba sumažėjo 16 %, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 8 %. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje augo 15 % iki vidutinės 141 MWh, Latvijoje – 81 % iki 36 MWh, o Lietuvoje – 78 % iki 280 MWh. Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 1 %.
Estijos vietinė generacija užtikrino 38 % viso šalies elektros energijos suvartojimo** (71 GWh generacija iš 189 GWh), Latvijos – 92 % (137 GWh iš 149 GWh), Lietuvos – 46 % (116 GWh iš 251 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 43 %. Labiausiai prie to prisidėjo vėjo elektrinių gamyba, augusi net 78 %. Pastarąją savaitę prie vietinės Lietuvos generacijos prisidėjo ir didžiausia Lietuvos šiluminė elektrinė – Lietuvos elektrinė. Pastaroji sugeneravo 13 GWh elektros energijos ir lėmė šiluminės generacijos augimą 45 %. Vienintelių hidroelektrinių gamyba Lietuvoje sumažėjo 2 % - penktadaliu mažėjimo Kauno hidroelektrinės gamyba. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės pagamino 40 %, šiluminės elektrinės - 42 %, o hidroelektrinės 18 % - vietinės generacijos.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 54 % mūsų šalies elektros energijos suvartojimo** buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 12 %. Importo struktūra: 38 % iš trečiųjų šalių, 53 % iš Švedijos, 7 % iš Latvijos ir 2 % iš Lenkijos. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 70 % Lenkijos ir 30 % Latvijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 52 %, o Lietuvos kryptimi 7 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 97 %, o Švedijos kryptimi išnaudojamas nebuvo. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 8 %, o Latvijos kryptimi – 27 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 20 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos 16 %.
