Naujienos

2016-11-15

Spalį devynios iš 10 suvartotų kilovatvalandžių buvo importuotos

Spalį Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkoje kaina pamažu augo visą mėnesį. Orai vėso, vartojimas augo, o Šiaurės šalyse trūko pigios hidroenergijos gamybos. 
 
Išsamią elektros rinkos apžvalgą galima rasti čia.
 
„Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina pakilo 13 proc. iki 38,5 eurų už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su pernai metų spaliu, kaina buvo trečdaliu mažesnė. 
 
Praėjusį mėnesį elektros poreikis Lietuvoje išaugo 8 proc. Į Lietuvą importuota 89 proc. suvartos elektros, 29 proc. – iš Švedijos, 24 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 7 proc. – iš Lenkijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Importuojamos elektros kiekis iš Lenkijos išaugo beveik 11 kartų, o iš trečiųjų šalių – daugiau nei tris kartus. Nuo mėnesio vidurio pirmą sykį elektros srautas jungtimi „NordBalt“ pakeitė kryptį ir pradėjo tekėti iš Lietuvos į Švediją.
 
Lietuvos vėjo elektrinės pagamino daugiau nei dvigubai daugiau elektros nei rugsėjį. Jų pagaminta elektra sudarė 58 proc. visos vietinės gamybos, hidroelektrinių – 35 proc. Dėl gedimo dujų turbinoje visą mėnesį nedirbo Lietuvos elektrinė. 
 
Palyginti su rugsėju, spalį „Nord Pool“ prekybos zonose vidutinė elektros kaina paaugo 30 proc., ji buvo beveik pusantro karto aukštesnė nei pernai. 
 
Elektros vartojimas Švedijoje spalį išaugo penktadaliu, o Švedijos ketvirtoje prekybos zonoje elektros kaina šoko ketvirtadaliu iki 36,6 EUR/MWh. Vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose toliau krito ir vien šiaurės Švedijoje hidroelektrinės gamino 30 proc. mažiau elektros. Pradėjus kilti kainoms per „NordBalt“ ir „SwePol“ jungtis Švedija importavo pigesnę elektrą iš aplinkinių rinkų. 
 
Estijos prekybos zonoje kaina augo 16 proc. iki 37,5 EUR/MWh. Elektros poreikis augo 12 proc., todėl daugiau gamino vietos elektrinės. Šiluminių elektrinių gamyba išaugo 11 proc., o vėjo elektrinių – daugiau nei du kartus. Elektros importas „Estlink“ jungtimis į Suomiją išaugo daugiau nei pusantro karto lyginant su rugsėju, o importas iš Suomijos mažėjo pusiau. 
 
Vidutinė spalio kaina Suomijos prekybos zonoje buvo tokia pati kaip ir Estijoje. Kainos augimą čia lėmė didesnė kaina Švedijoje ir 16 proc. išaugęs elektros suvartojimas. 
 
Lenkijoje spalio pradžioje kainos rinkoje smarkiai svyravo, todėl vidutinė mėnesio kaina pakilo 9 proc. iki 39 EUR/MWh. Praėjusį mėnesį vėjo elektrinių gamyba padidėjo dvigubai, biokuro ir saulės – beveik pusantro karto. 
Palyginti su rugsėju, vidutinė kaina Vokietijoje paaugo 22 proc. ir buvo 37,1 EUR/MWh. Kaina augo dėl 8 proc. padidėjusio elektros vartojimo, augusios tradicinių elektrinių gamybos ir sumažėjusios elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių.
 
Praėjusią savaitę, lapkričio 7-13 d., „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje kainos paaugo 16 proc. iki 47 EUR/MWh. Pirmą sykį „Nord Pool“ biržos istorijoje vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose buvo žemesnė nei Švedijoje ir Suomijoje. 
 
Lietuvoje importuota 62 proc. suvartotos elektros, 20 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 5 proc. – iš Lenkijos, o likusi iš trečiųjų šalių. Lapkričio 7 d. prasidėję „NordBalt“ jungties planiniai priežiūros darbai tęsis iki lapkričio 18 d. Naktį iš lapkričio 18 į 19 d. planuojamas elektros sistemos atkūrimo jungtimi bandymas Švedijos pusėje. 
 
Palyginti su ankstesne savaite, Baltijos šalyse elektros gamyba padidėjo 23 proc. Lietuvoje, pradėjus veikti Lietuvos elektrinei, šiluminių elektrinė gamyba augo 2,5 karto, o vėjo elektrinių gamyba mažėjo keturis kartus. Visose Baltijos šalyse augo elektros suvartojimas: Estijoje ir Lietuvoje po 6 proc., o Latvijoje – 4 proc.