Naujienos

2019-11-18

Vėjuotoje Lietuvoje - mažiausia elektros kaina Baltijos šalyse

Lapkričio 11 - 17 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje krito 9 % iki vidutinės 44,0 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 7 % ir siekė 42,2 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje - fiksuotas vidutinis 7 % kainos sumažėjimas iki 43,1 Eur/MWh.
Elektros energijos kaina sumažėjo ir Latvijoje (8 % iki 45,0 Eur/MWh) bei Estijoje (7 % iki 45,8 Eur/MWh), o aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje (49,4 Eur/MWh).
Kainos kritimą Baltijos šalyse sąlygojo bendras elektros kainos mažėjimas regione, nedaug kitęs elektros energijos suvartojimas, augusi vėjo generacija Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse bei apyvartinių taršos leidimų kainos sumažėjimas. Po sėkmingai užbaigtų remonto darbų grįžusi viena pagrindinių šiluminių elektrinių Latvijoje per 4 dienas sugeneravo 7 % visos Baltijos šalyse pagamintos elektros ir lėmė eksporto iš Latvijos augimą. Apyvartiniai taršos leidimai pigo antrą savaitę iš eilės – fiksuotas kainos mažėjimas 2 % iki 24,5 Eur/tCO2.
Baltijos šalys pasigamino 60 % joms reikalingos elektros energijos (341 GWh). Lietuvoje ir Latvijoje generacija augo atitinkamai 2 % ir 39 %, o Estijoje sumažėjo 5 %. Didžiausią augimą Latvijos vietinėje generacijoje lėmė 85 % augusi hidroelektrinių generacija iki suminės 81 GWh elektros energijos arba 24 % visos Baltijos šalių generacijos. Bendrai Baltijos šalyse augo visų tipų elektrinių gamyba – hidroelektrinių +58 %, vėjo elektrinių +2 % ir šiluminių elektrinių +3 %. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 1 % ir siekė 572 GWh, o augimą sąlygojo Lietuvos elektros energijos suvartojimo augimas 2 %. Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 69 % viso šalies poreikio (124 GWh generacija iš 179 GWh poreikio), Latvijos – 105 % (155 GWh iš 147 GWh) ir Lietuvos – 25 % (62 GWh iš 246 GWh). Estijoje vėjo generacija sumažėjo 22 % iki vid. 86 MWh generacijos, Latvijoje sumažėjo 9 % iki 13 MWh.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 2 %. 26 % augo vėjo elektrinių ir 3 % šiluminių elektrinių gamyba, o hidroelektrinių gamyba tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 43 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 50 %, vėjo elektrinės 39 % ir hidroelektrinės 11 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 74 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 6 %. Importo struktūra: 71 % iš trečiųjų šalių, 21 % iš Švedijos, 6 % iš Latvijos ir 2 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 19 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 59 % Lenkijos, 33 % Latvijos kryptimi ir 8 % Švedijos.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 56 %, o Lietuvos kryptimi 8 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 48 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 11 %, o Latvijos kryptimi – 39 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 5 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 26 %.